Elektroniniai prietaisai kasdien tampa vis mažesni ir lankstesni, tad nekeista, kad jie po truputį skinasi kelią į mūsų drabužius. Netrukus marškinėliai ne tik turės šviesos diodų ekranus, bet ir galės siųsti žinutes ar net matuoti širdies ritmą.
Elektroniniai prietaisai kasdien tampa vis mažesni ir lankstesni, tad nekeista, kad jie po truputį skinasi kelią į mūsų drabužius. Netrukus marškinėliai ne tik turės šviesos diodų ekranus, bet ir galės siųsti žinutes ar net matuoti širdies ritmą, rašo „GigaOM.com“.
Prasideda išmaniųjų rūbų era / youtube.com
Menininkė Anouk Wipprecht demonstruoja, kaip naujausios technologijos gali pakeisti mūsų drabužius. Prieš metus ji, kartu su inžinieriumi Danieliu Schatzmayriu sukūrė suknelę su voro kojas primenančiais papuošimais, kurie išsiskleidžia, jei kažkas prie moters per greitai prisiartina.
Kita A. Wipprecht sukurta suknelė tampa permatoma, jei ją dėvinti moteris nori, kad prie jos kažkas prieitų. Naujausias menininkės kūrinys – 3D spausdintuvu sukurta suknelė bei metaliniai marškinukai, galintys per save praleisti tūkstančių voltų įtampos srovę ir leidžiantys A. Wipprecht iš rankų svaidyti žaibus. Šios menininkės kūriniai simbolizuoja vis tampresnį žmonijos ir technologijų ryšį, kai net ir drabužiai gali tapti išmaniais įrenginiais, praplatinančiais žmogaus galimybes. Žinoma, jos sukurti drabužiai nėra praktiški ir yra skirti pademonstruoti, kur link eina technologijos bei kokias perspektyvas jos atveria mados srityje.
Tad kur susilieja technologijos ir mada? Jau kurį laiką talentingi dizaineriai kuria išvaizdžius prietaisus, su kuriais ne gėda pasirodyti viešai, pavyzdžiui, išmani apyrankė „Jawbone Up“ arba žiedas „Ringly“. Tačiau iki šiol nebuvo sukurta pakankamai tokių smulkių elektronikos elementų, kurie galėtų būti naudojami drabužiuose, kaip naudojamos sagos ar siūlai.
Išmaniųjų telefonų populiarėjimas privertė inžinierius kurti dar mažesnius procesorius bei baterijas. Ir progresas čia nesustojo. Pavyzdžiui, prieš metus buvo pristatytas už plauką plonesnis elektroninis pleistras, kuris užklijuotas ant paciento odos primena tatuiruotę ir leidžia rinkti įvairius fiziologinius duomenis. O šį pavasarį amerikiečių mokslininkai pademonstravo sidabro nanosiūlus, kurie galėtų būti įaudžiami į drabužius ir tarnauti kaip bevielio ryšio antenos.
Visgi technologijos dar nėra pasiekusios tokio lygio, kad jas būtų galima paprastai įterpti tekstilės gaminiuose. Inžinieriai, bandantys tai padaryti, privalo surasti tinkamus jutiklius ir tinkamus audinius, į kuriuos jie galėtų įpinti savo elektronines mikroschemas. Štai, pavyzdžiui, trys buvę „Microsoft“ darbuotojai įkūrė startuolį „Heapsylon“ – jo tikslas pagaminti išmanias kojines. Šios galėtų padėti sportuojantiems rinkti duomenis apie jų treniruotes arba pacientams padėtų reabilitacijos procese.
Vis tik dauguma inžinierių, dirbančių išmaniosios tekstilės srityje, susiduria su viena esmine problema – baterijos. Jos gali būti mažos, bet neištvermingos, arba talpios, bet didelės. Jų neįmanoma įausti į audinį, be to, jos sudaro kitų problemų – juk drabužius reikia skalbti. Todėl kol kas išmanūs drabužiai dažniausiai turi prieš skalbimą nuimamas elektronines dalis, kaip, pavyzdžiui, „OMsignal“ marškinėliai. Bet ir čia jau šviečiasi naujas kelias – medicinos industrijoje dirbantys mokslininkai kuria technologijas, leidžiančias įkrauti širdies stimuliatorius ar kitus implantus per atstumą.
Štai, pavyzdžiui, dizainerė Alison Lewis ėmėsi užduoties sukurti marškinėlius, kuriuose elektroninės dalys nebūtų tarsi svetimkūniais. „Daug kas gali sukurti drabužį, prie kurio pritvirtinta mikroschema ir šviečiantys diodai. Tačiau retam pavyksta sukurti tokį drabužį, kurį patogu dėvėti, kurį galima sulankstyti, išskalbti ir džiovinti pakabinus ant džiovyklės“, – sako A. Lewis.
Ši dizainerė prisidėjo prie kompanijos „Made in Space“, kuriančios 3D spausdintuvą, tinkamą naudoti mažesnės gravitacijos sąlygomis Tarptautinėje kosminėje stotyje. Pirmasis jos sukurtas išmanusis rūbas buvo suknelė, rodanti dėvinčiojo žmogaus širdies ritmą. Vėliau jos įkurtas startuolis „Switch Embassy“ pristatė marškinėlius ir moterišką rankinę su įaustais į juos LED šviesos diodais bei visa elektronika. Tai pirmi tokie kūriniai, kuriuos galima skalbti ir lankstyti.
Marškinėlių ir rankinės diodai yra valdomi mobiliąja aplikacija ir gali atvaizduoti vartotojo sukurtus piešinius ar žinutes. Ateities modeliai galės rodyti širdies ritmą arba kisti, priklausomai nuo to, kokius duomenis į ekraną siųs drabužiuose įmontuotas akselerometras.
„Šviečiantys diodai – tai tik pradžia. Aš manau, kad daugelio gamintojų susifokusavimas ties riešu yra klaida. Kol nepradėsime galvoti apie audinius ir madas, tol dėvimieji įrenginiai liks tik sveikatos apsaugos įrankiais“, – sako A. Lewis.
