Nors iki šiol buvo galima girdėti daugiau apie bepiločius lengvuosius automobilius, tačiau didieji autokoncernai sėkmingai eksperimentuoja ir su analogišką sistemą turinčiais sunkvežimiais. Štai „Mercedes-Benz“ iki 2025 m. žada į magistrales išleisti vilkikus su autopilotu.
Bepilotės transporto priemonės galės pristatyti krovinius nustatytu maršrutu, o tam naudos 3D žemėlapius, radarų parodymus ir stereoskopines kameras. Vokiečių gamintojas taip pat numatė, jog orientuotis kelyje tokiems vilkikams padės ir kitų eismo dalyvių bei infrastruktūros objektų siunčiami signalai.
Savarankiškai gebančio važiuoti sunkvežimio prototipas su „Mercedes-Benz“ platforma „Actros“ šiuo metu aktyviai testuojamas, tuo tarpu vieša demonstracija gali įvykti rugsėjo mėnesį.
Vilkikų radarai stebi aplinką 250 metrų ir 70 metrų atstumu, apimdami sektorius aplink transporto priemonę atitinkamai 18 ir 130 laipsnių kampu. Įvertinama kelio dangos būsena, reaguojama į daiktų ir gyvų būtybių pasirodymą. Stereoskopinė kamera įvertina situaciją 100 metrų atstumu aplink transporto priemonę.
Kameros gali matyti ne tik judančius ir nejudančius objektus priešais automobilį, tačiau stebi kelio žymas ir kelio juostų eiliškumą. Jei kelio juostų nėra, sistema stebi atitvarus bei augmeniją šalikelėse. Šoniniai radarai, esantys priešais priekinę ratų ašį, kontroliuoja manevrus posūkiuose.
Bevielė duomenų perdavimo sistema leidžia gauti informaciją apie spūstis, pavojingus gamtos reiškinius ir kelių remonto darbus. apsikeitimas duomenimis veikia iki 500 metrų atstumu netgi esant sudėtingoms oro sąlygoms.
Jei koks nors dispečerių siunčiamas pranešimas negali būti pristatytas tiesiogiai, jis bus siunčiamas per priešais važiuojančių automobilių grandinę. Aišku, šios transporto priemonės privalo turėti analogišką sistemą. Galima bus naudoti ir mobiliojo ryšio tinklus. Tokiu būdu, vairuotojai galės atsisakyti šiuo metu naudojamų radijo stotelių.
„Mercedes-Benz“ atstovai tikisi, kad naujoji sistema leis padaryti eismą keliuose tolygesniu ir labiau prognozuojamu, kartu sumažinti kuro išlaidas. Šiuo metu vilkiko prototipas gali judėti iki 80 km/h greičiu. Teigiama, kad pokyčiai vilkiko valdymo sistemoje privers keisti kabinos interjere – daugiau laiko bus skirta vairuotojo poilsio zonai.