Išmaniąsias transporto valdymo technologijas kurianti bendrovė nusprendė paieškoti būdų, kaip galima būtų sumažinti pražūtingų automobilių ir traukinių susidūrimų. Šiuo metu lazerine technologija paremta sistema, aptinkanti objektus geležinkelio pervažoje, testuojama Lentvaryje.
Išmaniąsias transporto valdymo technologijas kurianti bendrovė nusprendė paieškoti būdų, kaip galima būtų sumažinti pražūtingų automobilių ir traukinių susidūrimų.
Šiuo metu lazerine technologija paremta sistema, aptinkanti objektus geležinkelio pervažoje, testuojama Lentvaryje.
© Bendrovės nuotr.
„Ši priemonė leistų eliminuoti tuos nelaimingus atvejus, kurie vyksta dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, užstrigusio automobilio. Pervažoje naudojamas lazerinis skeneris, kuris nuolat ją skenuoja, taigi nereikia jokios invazijos į asfaltą ir pan. Ją galima sujungti su geležinkelių optimizavimo sistema. Mūsų sistema žino, kada traukinys artėja prie pervažos. Jeigu pervažoje yra kažkas užstrigę, tuomet perduodamas aliarmo signalas, kai traukiniui lieka kiek daugiau nei kilometras iki pervažos“, – DELFI sakė bendrovės „Viltechna“ projektų vadovas Vladas Steponkus.
Šį signalą galima perduoti ir į traukinį, ir į specialų duomenų centrą.
Tačiau, kūrėjų nuomone, aliarmą reikėtų siųsti ne mašinistui, bet centralizuotam duomenų centrui.
 © Bendrovės nuotr. |
|---|
„Mes manome, kad mašinistas negalėtų būti sprendžiantis žmogus, ar stabdyti traukinį. Kabinoje jis turi kelis ekranus, pridėjus dar vieną, žmogus gali fiziškai nepastebėti pranešimo. Todėl siūlome turėti duomenų centrą, kuriame būtų rodomos visos pervažos. Esant aliarmui kurioje nors pervažoje, sistema apie tai praneštų ir vaizdas automatiškai padidėtų. Tokiu atveju darbuotojas nuotoliniu būdu sustabdytų traukinį“, – kalbėjo projekto vadovas.
Pašnekovas pripažįsta, kad sistema nepadėtų apsisaugoti nuo savižudžių.
„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, Lietuvoje per metus būna iki dešimties automobilio ar kitų transporto priemonių susidūrimų su traukiniu.
„Neseniai buvome įrengę kamerą traukinio lokomotyve. Vaizdo įraše pamatėme ant bėgių užstrigusį traktorių, kuriam vis dėlto pavyko užvesti variklį ir jis spėjo pervažiuoti. Tačiau tai buvo sekundžių klausimas“, – pasakojo V. Steponkus.
Daugiau nei mėnesį bendrovė testuoja šią sistemą Lentvaryje esančioje pervažoje.
 © Bendrovės nuotr. |
|---|
„Susidūrėme su problema, kad žmonės visiškai nepaiso draudžiamų signalų, todėl teko iš sistemos eliminuoti aliarmo signalus dėl pervažoje aptinkamų žmonių. Kai užsidega raudonas šviesoforo signalas, pervažą kerta nežmoniškas žmonių srautas. Tai yra viena didžiausių Lietuvos pervažų, kurioje yra šešios geležinkelio vėžės“, – pripažino pašnekovas.
Jo nuomone, tokios pervažos apskritai neturėtų būti viename lygyje su keliu.
Priklausomai nuo pervažos dydžio, sistema kainuoja apie 100 tūkst. Lt. „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko išbandyti šią sistemą. Ją kūrėjai pristatė Baltarusijos ir Kazachstano geležinkelių bendrovėms.
„Ši problema yra pakankamai aktuali ir dar neišspręsta problema visame pasaulyje. Žinoma, tokiose ekonomiškai stipriose šalyse kaip Vokietija, pervažų viename lygyje su keliu beveik nėra. Taigi ten jokių sistemų nebereikia, o Lietuva bent jau kol kas yra nepajėgi to padaryti“, – teigė V. Steponkus.
Lietuvoje yra keli šimtai pervažų.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę Vilniuje įvyko itin skaudi avarija, kurios metu ties Salininkais ant bėgių susidūrė lengvasis automobilis ir motorvežis. Po susidūrimo mirė du iš trijų automobilyje važiavusių vaikų.
