Judėjimo negalią turinčių žmonių integracija į visuomenę nebėra tokia sudėtinga kaip anksčiau – nuolat išrandama kas nors naujo. Dabar neįgaliųjų vežimėliai gali atlikti daug daugiau funkcijų, palengvinančių šių žmonių kasdienybę. „Ratų“ valdymas mintimis, palydovo sekimas ir netgi lipimas laiptais – iššūkiai, kurie buvo įveikti. Robotizuotas neįgaliųjų vežimėlis gali užlipti laiptais, tarsi turėtų kojas.
„BSI-Toyota Collaboration Center“ padalinys, veikdamas kartu su mokslinių tyrimų institutu RIKEN, sukūrė mintimis valdomą vežimėlį neįgaliesiems. Tam, kad šis prietaisas judėtų taip, kaip nori jo savininkas, pakanka smegenų skleidžiamų bangų. Perduodamiems smegenų signalams nuskaityti yra sukurta speciali jutiklių kepurė. Ją vartotojas turi užsidėti ant galvos. Toliau šie signalai keliauja į kompiuterį, kuris yra įmontuotas vežimėlyje, ir fiksuoja gautus pranešimus. Ši sistema nuskaito sklindančius impulsus vos per 125 milisekundes, kai tuo metu įprastinėms sistemoms dažniausiai prireikia kelių sekundžių.
Neįgalusis gali akimirksniu judėti visomis pageidaujamomis kryptimis. Vienintelis sudėtingesnis veiksmas – sustabdyti vežimėlį. Kol kas nesukurta nieko geriau už detektorių ant skruosto, kuris suveikia žmogui išpūtus žandą.
Žmogų sekantis vežimėlis
Japonijoje Saitamos universiteto Žmonių ir robotų sąveikos centro specialistai sukūrė vežimėlį, kuris seka jį lydintį asmenį. Iš pirmo žvilgsnio tai – gana paprasta technologija.
Neįgaliojo žmogaus vežimėlyje yra įmontuota vaizdo kamera ir atstumo matavimo daviklis, kurie leidžia apskaičiuoti atstumą iki šalia einančio asmens, parinkti reikiamą judėjimo greitį ir kryptį. Šis prietaisas visuomet važiuoja kairėje lydinčio asmens pusėje, nes tiesiog būtų nepatogu sukiotis visomis kryptimis beieškant savo draugo.
Be to, vežimėlis taip pat sugeba išvengti kliūčių ar susidūrimų su kitais žmonėmis. Valdymo sistema seka lydinčio asmens pečių liniją, pagal kurią galima spręsti, kaip „pašnekovas“ keis savo judėjimo kryptį, ir nuo jo neatsilikti.
Kam reikalingas toks išradimas?
Mokslininkų teigimu, tai yra būdas leisti žmonėms atsipūsti ir negalvoti apie vežimėlio kontrolę. Dėl šios funkcijos neįgalieji gali užmegzti artimesnius ryšius su žmonėmis, palaikyti glaudesnį kontaktą bendraujant. Daug patogiau kalbėtis su tuo, kuris yra šalia tavęs nei su tuo, kuris už tavęs ir dar stumia vežimėlį.
Laiptais lipantis vežimėlis
Grupė inžinierių iš Japonijos Chiba Technologijų universiteto sukūrė automatizuotą neįgaliųjų vežimėlį, kuriam laiptai nebėra kliūtis. Iki susidūrimo su nelygumais, tai yra visiškai paprastas vežimėlis, niekuo nesiskiriantis nuo įprasto. Tačiau vos privažiavus kokią nors kliūtį, ratai virsta „kojomis“ ir nesunkiai užlipa, perlipa ar apeina ją.
„Robotas turi penkis specialius jutiklius ant „pėdų“ (apačioje vežimėlio), kurie fiksuoja šalia esančias kliūtis“, – teigia projekto vadovas, Chibos profesorius Shuro Nakajima.
Vienintelis veiksmas, kurį turi atlikti asmuo, yra krypties koregavimas vairalazde. Naudodamas penkias ašis ir keturis ratus, vežimėlis pats prisitaiko bei sklandžiai ir mechaniškai pasikelia tiek, kiek reikia norint įveikti kliūtį.
Nors procesas gali pasirodyti lėtas ir sudėtingas, iš tiesų taip nėra. Visos robotizuoto vežimėlio dalys puikiai veikia tarpusavyje. Žmogui tai taip pat nesukelia jokio diskomforto, nes žengiant per kliūtį vežimėlio sėdynė automatiškai pakrypsta saugiausia ir stabiliausia trajektorija.
Be to, užtrunkama dažniausiai trumpiau negu ieškant kokio nors apvažiavimo. Nors šie išradimai pakankamai įdomūs ir atrodo gana reikalingi vartotojams, prekyboje jų dar nėra ir nežinia, ar bus ateity. Gal inžinieriai tobulina šias technologijas? Gal jie turi naujų idėjų?