Rinkoje galutinai įsitvirtinant elektrą taupančioms lemputėms, netyla kalbos apie jų keliamus pavojus sveikatai. Į kokius parametrus ant pakuotės atkreipti dėmesį, kad pasirinktume saugią ir ekonomišką lemputę? Teigiama, kad naujos kartos taupiosios kompaktinės fluorescencinės lemputės (CFL) sukelia odos vėžį bei kenkia akims, žmonės esą gali net apakti. Mat dėl jų gamyboje naudojamo gyvsidabrio jos spinduliuoja tam tikrą ultravioletinių spindulių (UV) dozę.
Rinkoje galutinai įsitvirtinant elektrą taupančioms lemputėms, netyla kalbos apie jų keliamus pavojus sveikatai. Į kokius parametrus ant pakuotės atkreipti dėmesį, kad pasirinktume saugią ir ekonomišką lemputę?
Dažniausiai minimas pavojus – lempučių skleidžiami UV spinduliai
Teigiama, kad naujos kartos taupiosios kompaktinės fluorescencinės lemputės (CFL) sukelia odos vėžį bei kenkia akims, žmonės esą gali net apakti. Mat dėl jų gamyboje naudojamo gyvsidabrio jos spinduliuoja tam tikrą ultravioletinių spindulių (UV) dozę. Dėl tos pačios priežasties, pasak kai kurių oftalmotologų didėja geltonosios dėmės regeneracijos bei kataraktos rizika. Šios ligos – dvi pagrindinės apakimo priežastys. Tuo tarpu dermatologai su CFL lemputėmis sieja odos pažeidimus – bėrimą, niežulį, deginimą. Visi šie simptomai medikų priskiriami konkrečiam sutrikimui, vadinamam polimorfine šviesos dermatoze. Kaip ir su ultravioletinių spindulių daroma žala, šis poveikis kaupiasi metų metus. Ultravioletinė šviesa per ilgą laiką apdegina odą, pažeidžia odos ląsteles. Taigi energiją taupančios lemputės prisideda ir prie odos vėžio rizikos.
Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros doc. dr. Konstantinas Otas, paklaustas, ar saugu naudoti energiją taupančias lemputes, taip pat atsakė klausimu: o kuo gi jas pakeisti? Bet kuriuo atveju prie senųjų jau grįžti neįmanoma – Europoje jos nebegaminamos.
Tiesa, šių lempučių poveikis sveikatai tyrinėjamas mažai. Pagrindinis parametras, pagal kurį jos vertinamos, – kiek išspinduliuojama šviesos. Šiuo požiūriu ateitis žadama ne šiuo metu populiariausioms kompaktinėms fluorescencinėms lemputėms (CFL), bet veikiančioms diodų principu – vadinamosioms LED lemputėms. Tačiau kol kas jos kelis kartus brangesnės už CFL lemputes.
„Energiją taupanti lemputė turi dvi potencialias taršos dalis. Vienas taršos elementas – jų elektroninė schema, kitas – pati lempos kolba, kurioje yra gyvsidabrio, tiesa, nedaug, iki 10 mg, o paskutinėse lempose jau naudojamas tik gyvsidabrio junginys, ne grynas gyvsidabris, taigi šio elemento dar mažiau. Tačiau jei vienoje vietoje būtų prikaupta daug tokių lempų ir jos būtų sudaužytos, gyvsidabrio koncentracija ten, aišku, padidėtų. Kita vertus, Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, gaminanti mums elektros energiją, taip pat pro kaminus išmeta gyvsidabrio, kuris nusėda didelėje teritorijoje. Naudojant energiją taupančias lemputes sutaupoma energijos, taigi ir mažiau gyvsidabrio išmetama į Lietuvos aplinką“, – aiškino pašnekovas.
Ar LED lemputės iš tiesų sveikesnės?
Kalbant apie šių lempučių tiesioginį poveikį žmogui, pasak mokslininko, būtina pabrėžti, kad yra įvairių gamintojų. Vienas lemputes gamina kinai, kitas – europiečiai, kurie taip pat gamina jas Kinijoje. Taigi kokybės dedamoji, žinoma, svarbi. Vis dėlto europinių standartų, kuriuose numatyta, kiek UV spindulių gali išspinduliuoti lemputė, stengiamasi laikytis.
„Esame atlikę bandymus UVB spindulių diapazone, kuris artimas UV. Iš esmės didelių nuokrypių neradome. Be to, pagal nurodytus UV spinduliuotės standartus, kad būtų pakenkta akies ragena ir atsirastų kataraktos pavojus, ne mažiau kaip aštuonias valandas akies paviršiuje turėtų būti 5 tūkst. liuksų apšvieta, t. y. ši šviesa turi plieksti tiesiai į akis. Tuo tarpu mūsų apšvietimo normos biuruose, mokymo įstaigose yra mažiausiai 10 kartų mažesnės, o akis veikia dar apie 10 kartų mažesnė apšvieta. Saulės poveikis kur kas stipresnis nei šių lempų“, – tikino K. Otas.
Beje, tiek stiklas, tiek plastmasė turi savybę sulaikyti dalį UV spindulių, todėl verta arba pirkti lemputes, paslėptas gaubte – vadinamajame burbule, arba dėti jas į uždaros formos šviestuvus. Kuo gaubto medžiaga kokybiškesnė, tuo mažiau UV spindulių praleidžia.
UV spindulių neskleidžia halogeninės lemputės, tačiau pastarųjų efektyvumas apie 4 kartus mažesnis nei CFL lempučių. Kita vertus, ir CFL lemputės visiškai neefektyvios ten, kur jos dažnai įjungiamos ir išjungiamos, pavyzdžiui, tualete, vonioje. Mat jų ilgaamžiškumas priklauso nuo įjungimų skaičiaus. Halogenines lemputes šie įjungimai ir išjungimai veikia mažiau, bet joms didelę įtaką turi įtampos svyravimai. Kai įtampa didesnė, lempa šviečia ryškiau, bet tarnauja trumpiau, ir atvirkščiai.
Kaip sveikesnės pristatomos ir diodų pagrindu veikiančios LED lemputės. Tačiau fizikas teigia, kad ir jų gamybos technologija yra dvejopa. Balta šviesa išgaunama arba iš UV spindulių, arba iš mėlynos šviesos diodo. Taigi diodas taip pat gali spinduliuoti UV spindulius. „Tačiau vėlgi reikia kalbėti apie spindulių intensyvumą. Kol kas standartai diodams dar kuriami, nėra nusistovėję“, – teigė pašnekovas.
Lietuvą pasiekia ir trečiarūšė produkcija
Paklaustas, kaip prekybos centre atskirti saugią lemputę, mokslininkas pabrėžė, kad nors ir svarbus kainos ir kokybės santykis, jis pasiteisina ne visada. „Kadangi Lietuvos žmonėms vis dar labai aktuali kaina, pas mus veža labai įvairią produkciją, net ir trečiarūšę. Ir kartais ji visai nepigi, nors jos parametrai vidutiniai. Kaip pasirinkti saugią lemputę? Paprastas vartotojas ant pakuotės jokių nuorodų neras. Apie gyvsidabrį ant pakuočių nieko nerašoma. Užrašą, kad lemputėje nėra gyvsidabrio, galima pamatyti labai retai. Paprastai ant pakuotės nurodomi tik energetiniai parametrai. Būna visokių kuriozų. Aš, pavyzdžiui, turiu lempą, kurią įjungus suveikia televizoriaus infraraudonųjų spindulių jutiklis. Esu skaitęs, kad tokia problema būdavo tik prieš 10–15 metų, o aš tokią lempą turiu šiandien – maždaug iš 20 įsijungimų pasitaiko vienas, kai kartu su lempa įsijungia televizorius.
Taigi tai seno modelio lempa. Šis atvejis byloja apie tai, kad mus pasiekiančių lempučių kokybė yra labai vidutinė, o pardavėjai, žinoma, pateikia tik gerąsias jų puses, nutylėdami kai kuriuos kitus parametrus“, – svarstė K. Otas.
Tuo tarpu Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovo Romualdas Škėma yra sakęs kad lempučių taupumo aspektas šiek tiek perdėtas. Mat sąskaitose už elektrą apšvietimas vidutiniškai sudaro tik 10 proc. namų ūkio elektros suvartojimo. Visą kitą elektros kiekį suvalgo mūsų buitiniai prietaisai. Tarkime, per mėnesį už elektrą mokate 50 litų, taigi 10 proc. yra vos 5 litai. Norint iš šių 5 litų sutaupyti bent pusę sumos, reikės labai pasukti galvą.
„Kalbant apie sveikatą, ypatingai sureikšminti problemos gal ir nereikėtų, bet taip pat nevertėtų visai ranka numoti ir teigti, kad šios lemputės mūsų sveikatai ir savijautai neturi jokios įtakos. Kalbant apie lempučių skleidžiamą šviesą, verta prisiminti, kad mes geriausiai jaučiamės natūralioje dienos šviesoje. Visų gamintojų svajonė yra pagaminti lemputę, kurios šviesos spektras prilygtų Saulei. Kol kas niekam nepavyko. Šiuo metu lempučių šviesa varijuoja nuo gelsvos iki šaltos baltos ar net melsvos. Perkant lemputę dar prekybos centre patariu pasitikrinti, kaip ji šviečia, ir išsirinkti sau labiausiai komfortišką atspalvį. Europoje vykdoma labai daug mokslinių tyrimų, susijusių su šių lempučių skleidžiamos šviesos poveikiu žmonių sveikatai. Yra labai didelis sąrašas sveikatos sutrikimų, kurie dėl šių lempučių gali paūmėti. Labai daug kalbama apie jų poveikį mūsų psichologinei savijautai. Nurodoma, kad jautresnis žmogus dėl šių lempučių skleidžiamos šviesos iš tiesų gali pasijusti blogiau jaustis, netgi gali atsirasti depresijos požymių“, – pasakojo R. Škėma.
Prabilta apie fotobiologinį lempučių poveikį
Pasak Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto direktoriaus prof. habil. dr. Artūro Žukausko, neretai apie lempučių poveikį sveikatai pasirodanti informacija paremta mokslininkų, kurie rimtai neužsiima šiais tyrimais, nuomone, todėl šia tema galima perskaityti daug spekuliacijų, kurios grįstos baimėmis, psichosomatiniais sindromais ir gandais.
Komentuodamas nuogąstavimus dėl gyvsidabrio pavojaus, mokslininkas pabrėžė, kad joks stiklas, net blogiausios kokybės, gyvsidabrio spinduliuotės nepraleidžia. „Stiklas, iš kurio gaminami fluorescencinių lempų vamzdeliai, net ir būdamas prasčiausios kokybės, visiškai sugeria pavojingą gyvsidabrio garų išlydžio ultravioletinę (UV) spinduliuotę. Tačiau nedidelis kiekis nepageidaujamos violetinės ir artimo UV ruožo spinduliuotės, kurią parazitiškai generuoja vamzdelį iš vidaus dengiantis fosforas, gali ištrūkti pro stiklą. Šis efektas stipresnis, jei vamzdelių gamybai naudojamas netinkamos kokybės stiklas. Todėl perkant tiek įprastas fluorescencines lempas, tiek CFL vertėtų orientuotis į gamintojus, kurie brangina savo reputaciją ir prekinius ženklus. Todėl aš neperku ir kitiems nepatariu pirkti tokių lempučių turguje. Bet kuriuo atveju net ir prasčiausios kokybės „dienos šviesos“ lempų spinduliuotė nėra daug pavojingesnė nei Saulės šviesa. Turint omenyje, kad dirbtinis apšvietimas naudojamas esant apie 100 kartų žemesnei apšvietai nei natūrali, 8 valandos, praleistos po „dienos šviesos“ lempomis, yra tapačios kelių minučių trukmės „saulės voniai“. Asmenys, kurių oda jautri saulės spinduliuotei, turėtų pasirinkti lempas su kuo žemesne temperatūra ir vengti ryškesnės šviesos, nepriklausomai nuo lempų technologijos.
Dar viena rūšis bėdų, susijusių su dirbtiniu apšvietimu, yra fotobiologinio pobūdžio, kai sutrikdomas paros ciklas. Šiuo atveju jau nėra svarbu, kokia lemputė degs. Sutrikimas gali pasireikšti dažniau, jei šviesa turtinga mėlynos spalvos, kurią skleidžia vadinamosios aukštų temperatūrų lemputės. Jei tokia lempa naudojama netinkamu paros metu – vakare ir naktį, dėl hormonų balanso išderinimo sutrikdomas žmogaus paros ciklas. Dėl to sutrinka imunitetas, padaugėja vėžinių susirgimų. Kita vertus, tokį poveikį bet koks pamaininis darbas, jei naktį dirbama net degant paprastoms kaitrinėms lempoms. Nustatytas, kad toks nereguliarus pamaininis darbas didina vėžinių susirgimų riziką“, – aiškino A. Žukauskas.
Kita vertus, CFL lempučių priešininkai, pašnekovo teigimu, gali nurimti: tai tik tarpinė technologija. Galutinė lempos forma yra šviesos diodas. Tėra tik laiko klausimas, kada šie puslaidininkiniai „šviestukai“, neturintys viduje gyvsidabrio ir nespinduliuojantys nepageidaujamų bangos ilgių spinduliuotės, ištobulės ir atpigs, dėl to tiek kaitinamosios, tiek fluorescencinės lempos išliks tik muziejų lentynose.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis lemputę
Paklaustas, kaip vartotojui tinkamai pasirinkti saugią ir kokybišką lemputę, fizikas pabrėžė, kad reikia atkreipti dėmesį į keletą parametrų. Pirmasis susijęs su susietąja spalvine temperatūra. Žemos temperatūros lemputės (pavyzdžiui, 2700 K) spinduliuoja gelsvą šviesą, kuri mažiau slopina miego hormono melatonino išsiskyrimą ir labiau tinka popietinėmis, vakaro ir nakties valandomis bei esant blausesniam apšvietimui. Aukštos temperatūros lemputės (6500 K), spinduliuoja vadinamąją dienos šviesą, kuri tinka ryte ir vidurdienį bei esant ryškesniam apšvietimui. Ši spalvinė temperatūra yra žymima ant pakuočių, tiesiog reikia į ją atkreipti dėmesį.
Antras parametras – liumenų, kuriais matuojamas šviesos srautas, skaičius, taip pat žymimas ant pakuotės, nors vartotojai vis dar įpratę šviesos srautą vertinti vatais. Pavyzdžiui, 60 kaitinamosios lemputės vatų atitinka maždaug 800 liumenų, tačiau tokį patį liumenų skaičių gali generuoti 15 vatų kompaktinė lemputė ar 10 vatų diodinė. Taip pat svarbus parametras – lemputės efektyvumas. Jis matuojamas liumenais vatui, o ne procentais. Kaitinamosios lemputės našumas gali siekti 10–13 liumenų vatui, halogeninės – 17–20, fluorescencinės – 40–80, diodinės – 80–140 (pastarosios vis dar tobulėja ir kasmet jų efektyvumas auga).
Norint pasirinkti tinkamą apšvietimo spalvinę kokybę, verta atkreipti dėmesį į spalvų atgavos rodiklį, kurį taip pat galima pamatyti ant pakuotės. Jis žymimas CRI, kai kada – Ra. „Jei indeksas mažesnis nei 85, gali būti pastebimi spalvų iškraipymai – dažniausiai spalvos atrodo blyškesnės. Norint geros šviesos kokybės, reikia, kad šis rodiklis būtų ne mažesnis nei 90. Jei žmonės neatkreipia dėmesio į šį parametrą, jie gali likti nepatenkinti nusipirkę netinkamą lempą“, – įspėjo pašnekovas.
Pigiausią šviesą šiandien jau užtikrina LED lemputės. Tiesa, jos gerokai brangesnės už CFL lemputes, tačiau, A. Žukausko teigimu, vartotojai nemoka pasiskaičiuoti visų kaštų. Pavyzdžiui, vienos 10 vatų LED lemputė, kainuojanti 50 Lt, gali veikti 50 tūkst. valandų. Paprastų 60 vatų kaitinamųjų lempučių po 2 Lt šiam laikotarpiui prireiktų mažiausiai 50, taigi jau sutaupoma bent 50 Lt įrangai. Be to, ši LED lemputė 6 kartus taupiau naudoja elektros energiją, todėl per visą jos veikimo trukmę pavyksta sutaupyti dar maždaug 1000 Lt.
Renkantis lemputę svarbu žinoti, kokioje patalpoje ji bus naudojama. Pavyzdžiui, rūsyje, kur būname trumpai, nereikia labai kokybiškos šviesos. Svarbiausia, kad ji būtų efektyvesnė, „valgytų“ mažiau elektros, todėl ten tinka ir prastesnės kokybės šviesa. Namuose jau reikia šiltesnės ir kokybiškesnės šviesos, todėl reikia rinktis tokią, kuri yra žemesnės spalvinės temperatūros ir aukštesnio spalvų atgavos rodiklio. Kad lemputė tikrai būtų kokybiška, pašnekovas pataria rinktis žinomus, stambių bendrovių prekinius ženklus. Deja, į mūsų parduotuves ir turgavietes, skirtingai nuo kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių, dėl liberalios sertifikavimo tvarkos gali patekti labai įvairios kokybės prekių.
Kokių lempučių šviesa maloniausia
Įvairios lempučių formos jų kokybei jokios įtakos neturi – tai tik dizaino dalykas. Išorinis apvalkalas labai svarbus tik halogeninėms lemputėms.
„Halogeninių lempučių balionėlis padarytas iš kvarco, todėl jis labai skaidrus ultravioletinei šviesai, o jų siūlelis dėl aukštos temperatūros generuoja tikrai nemažai UV spindulių. Todėl jeigu lemputė nepridengta stikliniu gaubtu arba neturi specialios dangos, yra labai pavojinga – žaloja akis, odą, aplink blunka daiktai. Tačiau daug kas to nežino ir tokias lemputes „nuogas“ naudoja šviestuvuose. Tokias lemputes reikia arba slėpti po gaubtu arba pirkti jau su specialia danga arba apgaubtas: lemputės turi būti įdėtos į stiklinį gaubtą, kurio viduje matyti kvarcinis balionėlis.
Beje, halogeninės lemputės yra geidžiamiausios pagal šviesos kokybę. Tai žemos spalvinės temperatūros šviesa, šių lempų spalvos atgava yra etaloninė. Taigi jei esate tikras, kad lemputė yra su specialiu gaubtu arba danga, jeigu jums nerūpi taupyti energiją, galite rinktis šį prabangų, akiai malonų apšvietimą. Tačiau šios lemputės neefektyvios, o kai mes nesirūpiname energijos taupymu, aplinkos tarša dėl perteklinės elektros energijos generavimo grįžta: prabanga besimėgaujantis žmogus vis tiek kvėpuoja tuo pačiu užterštu oru. Pavyzdžiui, Amerikoje visuomenė taip auklėjama, kad švaistyti energiją tiesiog nepadoru. Nesvarbu, kad tu turtingas ir gali sau tai leisti, neturėtum žaloti aplinkos ir paminti bendrus visuomenės interesus“, – pasakojo mokslininkas.
