Automobilių sistemų darbą kontroliuojantys galingi mikroprocesoriai ir šimtai metrų informaciją perduodančių kabelių dabar yra greičiau įprastas reiškinys, nei retos išimtys. Elektroninių pagalbininkų šių dienų automobiliuose dabar yra tiek, kad pasimesti aiškinantis juos žyminčių santrumpų semantiką gali net ir su laikmečiu koja kojon žengti nespėjantis automobilių meistras.
Daug nesismulkinant visus vairuotojo elektroninius „asistentus“ galima suskirstyti į kelias grupes. Anksčiausiai automobiliuose buvo pradėta naudoti stabdžiams asistuojanti elektronika, po to serijiniuose automobiliuose įsikūrė sistemos sugebančios ištaisyti vairuotojo klaidas ar koreguoti pakabos ir variklio darbą vardan komforto. Daugybė santrumpų ir terminų žymima pasyvų saugumą užtikrinanti įranga, įvairiausių automobilinės gramatikos naujadarų galima rasti net ir po variklio dangčiu. Taigi, jūsų dėmesiui – trumpas automobilinės gramatikos kursas.
Elektronika anksčiausiai pradėjo padėti automobilio stabdžiams, tad tokia santrumpa, kaip ABS, jau nieko nestebina. ABS iššifruojama kaip stabdžių antiblokavimo sistema. Šiuolaikinės ABS yra praktiškai tobulos, veikia tiksliai ir be priekaištų, todėl be šios sistemos jau sunku įsivaizduoti šiuolaikinį automobilį. Kita populiari, su automobilių stabdžiais susijusi santrumpa – BA. BA (brake asist) – tai elektroninė sistema, kuri reguliuoja slėgį hidraulinėje stabdžių magistralėje.
Ji padidina slėgį magistralėje tuomet, kai elektronika nusprendžia, kad vairuotojas stabdžių pedalą spaudžia apimtas panikos. Tačiau tai dar ne viskas. Naujausios kartos BA sistemos net ir pačios pradeda stabdyti, kai radarų sistema užfiksuoja kliūtį automobilio judėjimo kelyje, o vairuotojas pats stabdyti nepradeda.Tiesa, įvairiose šalyse skirtingi gamintojai skirtingai žymi šią sistemą. BA gali būti koduojam santrumpomis BAS, Pa ar PABS.
EBD (Electronic brake dristibution). Šia santrumpa vadinama sistema, kuri irgi „bendradarbiauja“ su automobilio stabdžiais. EBD – tai elektroninė stabdymo jėgos paskirstymo sistema. Priklausomai nuo konkrečių sukibimo su keliu salygų ir automobilio judėjimo specifikos, ji skirsto stabdymo jėgą tarp automobilio ašių ar net ratų. Beje EBD sistema vokiškuose kataloguose ar techninėje literatūroje neretai žymima santrumpa EBV.
Elektronika padeda ir posūkiuose
Žmogus nėra tobulas. Retas iš mūsų vairuoja automobilį preciziškai, kaip profesionalūs lenktynininkai, todėl eiliniai vairuotojai nėra apsaugoti nuo klaidų. Todėl automobilių elektronikos specialistai sukūrė sistemas, leidžiančias net ir ne itin patyrusiems vairuotojams kelyje jaustis gerokai saugiau.
Pagrindinė iš šių sistemų yra ESP. ESP (Electronic stabilyty program) – viena iš sudėtingiausių automobilinės elektronikos sistemų, sujungiančių savyje tokių „pagalbininkų“, kaip ASC, ABS, ABD ir ETCS galimybes. Kontrolinis ESP blokas gauna informaciją iš kampinio greičio daviklių, suskaičiuoja kiekvieno rato apsisukimus, vairo pasukimo kampą ir automobilio judėjimo greitį.
Jei posūkyje ESP aprūpintas automobilis pradeda slysti, ši sistema koreguoja važiavimo trajektoriją, pristabdydama vieną ar kitą reikiamą ratą ir tiksliai pagal poreikius sumažindama variklio trauką. Priklausomai nuo automobilių gamintojų ir šalies, ESP sistemos dar šifruojamos santrumpomis VDC, VSC, DSTC, DSC, ATTS.
Traukos valdymas
Kita vairuotojui padedanti elektroninė sistema yra ASC (anti-slip control). ASC santrumpa žymima sistema neleidžia energingai įsibėgėjant tuščiai buksuoti ratams. Daug kas šią sistemą dar vadina anglišku junginiu „traction control“. ASC „smegenys“ naudojasi iš ABS daviklių gaunama informacija, ir ratui buksuojant, jį pristabdo. Jei to dar mažai. ASC ne tik neleidžia tuščiai deginti padangų, bet ir padeda užtikrintai įsibėgėti ant slidžios kelio dangos.
Dar vieną elektroninį „vairuotoją“ galima rasti šiuolaikiniuose visureigiuose. Tai sistema HDC (hill descent control). Ši sistema leidžia net ir nelabai patyrusiam vairuotojui saugiai nuvažiuoti nuo stačios nuokalnės. Ji veikia labai panašiai kaip ir ASC – pristabdo ratus ir „uždusina“ variklį. Tiesa, dar ir riboja maksimalų greitį iki maždaug 7 km/h. Tereikia atleisti aksceleratoriaus pedalą, neliesti stabdžio ir viską patikėti elektronikai.
Vardan komforto
Ten kur nesusitvarko net ir pačių tobuliausių konstrukcijų pakabos, į pagalbą gali ateiti elektroniniai padėjėjai. Ar jums teko girdėti apie ACC (active cornering control) sistemą? Dalis gamintojų ją dar užšifruoja santrumpomis CATS, ACE ar BCC santrumpomis. Šia sistema aprūpinti automobiliai posūkiuose važiuoja tarsi nekreipdami dėmesio į fizikos dėsnius – net ir maksimaliu greičiu įveikdami viražą, praktiškai nesvyra. ACC daromi stebuklai gana paprasti – tiesiog elektroninės smegenys, išanalizavusios visų daviklių informaciją, duoda komandą posvyrį reguliuojančiai pneumatinei ar hidropneumatinei įrangai. Kažkuo panaši į ACC sistemą yra SLS (self-leveling suspension) sistema. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad SLS kontroliuoja ne šoninį automobilio posvyrį, o jo horizontalią padėtį išilginės ašies atžvilgiu. Ši sistema užtikrina lygią kėbulo padėtį pilnai pakrovus automobilį.