Ar teko kada matyti ar girdėti, kad žmogų užmušė ne smūgis, elektros iškrova, šūvis, sprogimas ar liepsnos, o… garsas? Europos kosminės agentūra (ESA) apie ypatingąjį akustinių tyrimų garsiakalbį LEAF laboratorijoje sako tiesiai šviesiai: išgirdęs tokį garsą, gyvas likti nesugebėtų joks žmogus.
Pakilti į kosmosą – ekstremalus iššūkis net ir erdvėlaiviui. Tiesa, ko gero, retas kuris iš mūsų kada nors yra susimąstęs, kad startuojančios raketos garsas gali pažeisti erdvėlaivį, zondą ar dirbtinį palydovą. Didžiojoje Europos Akustinių Tyrimų Bazėje (Large European Acoustic Facility, LEAF) inžinieriai atkuria nenupasakojamo galingumo startuojančios raketos garsą ir tikrina, ar jis nepažeis į kosmosą keliamo palydovo ar erdvėlaivio. „Išgirdęs tokį garsą, gyvas likti nesugebėtų joks žmogus“, – tvirtina ESA specialistai.
Galingiausia garso sistema Europoje – LEAF
©ESA
Visų pirma, kokio iš tikrųjų stiprumo yra startuojančios raketos variklių skleidžiamas triukšmas? Jis – vienas didžiausių, kokį yra pavykę sukurti žmogui. Jam trūksta tik 40 decibelų – ir jis prilygtų vienos trotilo tonos sprogimo garsui. Toks maurojimas per sekundės dalis mažų mažiausiai apkurtintų negrįžtamai. Tiesa, ESA LEAF šį pragarišką triukšmą atkuria apdairiai izoliuotoje laboratorijoje.
LEAF buvo pastatyta 1989 m., pagrindiniame ESA tyrimų centre, Olandijoje. Inžinierių teigimu, tai yra „galingiausia garso sistema Europoje“. 900 kvadratinių pėdų ploto, 15 metrų aukščio patalpa pastelinės mėtos spalvos sienomis – pakankamai erdvi, kad joje eksperimentų metu būtų galima pakabinti didžiulius raketų ar palydovų fragmentus. Vienoje sienoje įrengtos gigantiškos garsiakalbių sistemos.
Galingiausia garso sistema Europoje – LEAF. Eksperimentui ruošiamas zondas „Galileo“
©ESA
Nepaisant dydžio, savo išvaizda jos ne ką skiriasi nuo įprastinių (kambarinių) garsiakalbių. Tiesa, šių garsiakalbių „gyslomis“ teka azotas. Taip generuojamas 154 decibelų garsas. Tokį girdėtume, jei stovėtume šalia kylančios raketos. Garsiakalbiui užriaumojus, inžinieriai analizuoja jutiklių fiksuojamus duomenis apie vibracijas.
Grįžtant prie skambaus ESA pareiškimo, kad „išgirdęs šį garsą, gyvas neliktų joks žmogus“, skeptiškiau nusiteikusiam žmogui gali kilti dvejonių – ar tikrai jau tas garsas imtų ir užmuštų jo pasiklausyti išdrįsusį pilietį?
Kaip viskas baigtųsi – nežinia. Savanorių tokiam eksperimentui neatsirado, o jei ir atsirastų, vargu ar ESA specialistai į tokius eksperimentus veltųsi. Šiaip ar taip, akustinę patalpą įrenginėję specialistai, siekdami užkirsti kelią akustinio triukšmo incidentams, įrengė specialią apsauginę sistemą: kol durys į akustinės kameros patalpą atviros, gigantiškoji garso kolonėlė nė necyptels.