Stovėdami automobilių spūstyse apsidairykite aplinkui – daugelyje mašinų pamatysite po vieną žmogų. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kaip pasikeistų eismo situacija, jeigu visi vieniši vairuotojai persėstų į vienviečius automobilius?
Nors tokia vizija atrodo kaip neįgyvendinama utopija, galbūt jau greitai gatvėse išvysime ir pirmuosius vairuotojus, kurie automobiliu važinės vieni, tačiau apie juos bus kalbama ne kaip apie spūsčių priežastį, o kaip apie ekologiško transporto pionierius.
Būtent į tokią ateitį siūlo pažvelgti „Litexpo“ parodų rūmuose prasidėjusiame renginyje „ICT 2013: Create, Connect, Grow“ pademonstruotas lietuvių sukurtas vienviečio elektromobilio prototipas. Kūrėjai tvirtina, kad šis modelis yra labai arti serijinės gamybos.
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Elektromobilio kūrimo darbai prasidėjo prieš metus, praėjusį rudenį, kai projektas „Demola/Vilnius“ subūrė „Enginious“ vardu pasivadinusią studentų komandą. Šis projektas suteikia galimybę gabiems jaunuoliams realizuoti verslininkų idėjas – mat jiems suteikiami ne tik mentorių patarimai, bet ir materialinė bazė iš idėjas siekiančių įgyvendinti įmonių.
„Enginious“ komanda, kurią sudaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mechanikos fakulteto studentai Raidas Nedolia, Edgaras Zapašnikas, Vytenis Verbus bei Vilniaus universiteto (VU) atstovas Dominykas Stankevičius, ėmėsi kurti elektrinę transporto priemonę. Bene įdomiausias jos bruožas – galimybė transformuoti korpusą taip, kad ją būtų galima eksploatuoti tiek keliuose, tiek uždarose patalpose.
Studentai patys braižė brėžinius, projektavo, VGTU mechanikos fakultete virino transporto priemonės karkasą, o reikalingas dalis pirko iš Lietuvoje veikiančių elektromobilių komponentų tiekėjų. Jie turėjo savo viziją, o finansiniais klausimais rūpinosi idėjos autorė, bendrovė „N Technologijos“. Per pusmetį buvo sukurtas prototipas, kuris buvo pripažintas geriausiu „Demola/Vilnius“ rudens semestro projektu.
Per vasarą modelis buvo dar patobulintas – birželio mėnesį jis jau važiavo, paskui įgavo kitokį dizainą. Pasak kūrėjų, tokia elektrinė keturratė transporto priemonė yra tarpinis variantas tarp automobilio ir motorolerio. Jis turi perlenkiamą rėmą, todėl yra lengvai transformuojamas, kad galėtų tilpti įprasto lifto kabinoje.
Inžinierių komanda tvirtina, kad toks modelis būtų naudingesnis už dviratį, nes leidžia vairuotojui patogiau judėti bei apsisaugoti nuo lietaus. Be to, esą jis pranašesnis ir už automobilį, nes juo galima važiuoti dviračių taku ar šaligatviu ir taip išvengti spūsčių bei įvažiuoti į liftą biure.
„Mūsų įmonė turi nemažai projektų, tačiau kai kurie jų tiesiog guli stalčiuje. „Demola/Vilnius“ suteikė galimybę patikrinti vieną iš idėjų, o rezultatas mus tikrai tenkina. Šiame renginyje susitikome su partneriais iš Kinijos, kurie itin susidomėję šiuo prototipu ir svarsto apie serijinę gamybą“, – DELFI pasakojo bendrovės „N Technologijos“ inžinierius Karolis Beniulis, kuris yra ir „Enginious“ komandos mentorius.
Šio tik 60 kg sveriančio elektromobilio galios šaltinis – du ličio geležies fosfato akumuliatoriai, atsparūs šalčiui ir gerai izoliuoti nuo drėgmės. Naudojantis buitiniu elektros lizdu, juos įkrauti galima per 3 valandas. Yra ir greitesnė galimybė – 80 proc. akumuliatorių galima įkrauti ir per pusvalandį, tačiau patys kūrėjai pripažįsta, kad toks įkrovimo būdas gerokai sutrumpintų jų tarnavimo laiką, todėl šios metodikos nepropaguoja.
Bendra elektros motorų išvystoma galia – 2 kW ir 140 Nm, akumuliatorius įkrauti galima tiek išėmus iš elektromobilio, tiek ir privedus laidą. Vienu įkrovimu nuvažiuojama apie 50 km. Inžinierių skaičiavimais, nuvažiuoti 100 km tokia transporto priemone kainuotų apie 1 eurą.
„Pagal galią jį galima prilyginti motoroleriui. Jeigu atsirastų jo serijinė versija, pagal transporto priemonių klasifikaciją tai būtų lengvasis kvadromobilis. Jį galėtų vairuoti visi, sulaukę 15 metų ir išklausę specialius kursus“, – teigė K. Beniulis, prieš keletą metų dar būdamas VGTU studentu taip pat sukūręs sportinio tipo elektromobilį.
Tokios transporto priemonės kaina nebūtų didelė ir siektų apie 4–5 tūkst. eurų (13,8–17,2 tūkst. Lt). Jeigu pavyks pradėti serijinę jo gamybą, tikimasi juo sudominti Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rinkas, kur ekologiškam transportui taikomos subsidijos.
Šiuo elektromobilio prototipu jau yra nuvažiuota apie 100 km. Toliau jo konstrukcija dar bus tobulinama, šalinami pastebėti trūkumai, dirbama ties dizaino akcentais.
K. Beniulio teigimu, šis modelis yra labai arti serijinės gamybos. Jeigu atsirastų investuotojas, kuris imtųsi gamybos, pirmuosius elektromobilius jau būtų galima išbandyti po pusmečio.