Savadarbės vėjo jėgainės – kiek kainuoja, kaip susikonstruoti ir ar verta?

Neseniai GRYNAS.lt komanda lankėsi Panevėžyje, kur net trys auksinių rankų meistrai demonstravo savo sukonstruotas vėjo jėgaines. Vyrai viską pasidarė nuo nulio, tačiau realią naudą galėjo skaičiuoti ne visi – vienam jėgainė tik vėjuotomis dienomis pjovė malkas, kitam – gamino elektrą lemputei garaže ir tik trečiajam inžinieriui pavyko vėją įkinkyti taip, kad šis vasaros metu šeimos namui pašildytų visą naudojamą vandenį. Kyla natūralus klausimas, kada savadarbę vėjo jėgainę konstruoti verta pačiam ir kuo ji kaštų bei laiko prasme skirsis nuo pirktinės?

Rekonstravo karo laikų jėgainę

IT srities specialistas Vytautas Čeponis – vienas iš tų, kuris savo rankomis susimeistravo vėjo jėgainę. Tiesa, ne nuo nulio, o atnaujino seną gamyklinę. Atsinaujinančia energetika vyras pasakojo bedomintis nuo mažens ir tuo sako „užsikrėtęs“ nuo tėčio.

„Jėgainių konstravimas – hobis, kuriam paprastai laiko lieka nedaug“, – kukliai sako Vytautas ir pradeda pasakoti apie savo meistrystes. Su tėčio pagalba pašnekovas rekonstravo antro pasaulinio karo laikų „Jacobs“ firmos trijų kilovatų galios jėgainę. „Nuo bokšto pamato iki gaunamos energijos su didele tėčio pagalba užtrukau pora metų. Medžiagas naudojau įvairias: pamatui panaudoti supjaustyti elektros stulpai, bokštas – iš cinkuoto kampuočio, kolektorinis generatorius – gamyklinis, tik generatorius buvo sudegęs, teko pervyniuoti, sparnai „laikinai“ buvo panaudoti nuo sraigtasparnio „Mi-8“ galinio rotoriaus“, – gamybinio proceso detales atskleidžia Vytautas.

Žinios – ir iš klaidų

IT specialistas įsitikinęs, kad mėgėjišką jėgainytę gali susikonstruoti kiekvienas, bet čia viskas priklauso nuo jėgainės „rimtumo“. O štai jau norint susikonstruoti šiuolaikinę jėgainę su 3–5 m rotoriumi, kuri atlaikytų dideles audras, per daug netriukšmautų, būtų ne tik parodomoji, bet realiai ir gamintų – užduotis toli gražu ne kiekvienam.

„Pasitaiko avarijų net rimtiems gamintojams, o mėgėjams – tai tikras iššūkis. Žinių ieškoma knygose, internete, labai daug padeda forumas www.zir.lt. Pačio klaidos taip pat daug ko pamoko. Paprasta taisyklė vėjo jėgainei – jeigu galvoji, kad tokio stiprumo pakaks, tai pastiprink dar tris kartus, ir tas galioja bet kuriai vietai“, – juokauja Vytautas.

Paklaustas, kiek gi jam asmeniškai kainavo susikonstruoti savą jėgainę, neslepia, kad didžiausią išlaidų dalį paprastai sudaro generatorius, nes dabar dažniausiai naudojami su neodimio magnetais: „Dažniausiai generatorius perkamas gamyklinis, nors yra gabių žmonių, kurie pagamina labai gerus generatorius iš mažų apsisukimų trifazių elektros variklių. Lietuvoje įmanoma gauti visas reikiamas detales, nors kartais pigiau būna tas pačias siųstis iš užsienio“.

Vytauto vėjo jėgainės sąmata nemaža – ekskavatorius pamatams kasti – 150 Lt, stulpai – 100 Lt, cementas – 200 Lt, dažai – 100 Lt, generatoriaus pervyniojimas – 900 Lt, kabeliai – 400 Lt, zir.lt forumo dalyvio Džiugo sukonstruotas apskaitos bei valdymo valdiklis su PWM jėgos dalimi – 500 Lt. Daug visokių „gelžgalių“ panaudota ir iš senų rezervų.

„Žodžiu viso apie 3000 Lt. Jėgainei reikia „kuro“, t. y. vėjo, o jo pas mus, deja, visai nedaug. Maksimalią galią (3 kW) su šiais tikrai netinkančiais vėjo jėgainei sparnais pasiekia tik prie žvėriško 18 m/s vėjo“, – sako Vytautas.

Didžiausios bėdos – su jėgainės mentimis ir dideliu vėju

Tarp didžiausių bėdų, su kuriomis teko susidurti konstruojant savąjį įrenginį, vyras įvardija – jėgainės mentes. Anot jo, iki dviejų metrų ilgio mentį dar galima pasigaminti ir namų sąlygomis, tačiau koks bus jos efektyvumas, patikimumas, ilgaamžiškumas – jau nėra aišku.

„Mentys daromos iš medžio, klijuoto medžio, kai kas daro netgi iš didelio diametro plastikinių kanalizacijos vamzdžių. Kartais ryžtamasi panaudoti epoksidine derva suteptą tvirtą audinį, bet tai jau ne kiekvienam“, – neabejoja meistraujantis vyras.

Jis sako, kad darbo reikia įdėti labai daug, bet rezultatai dažniausiai nuvilia. Ir čia pat pataria norintiems meistrauti savas jėgaines – pirkite Lietuvoje išlietas mentis: „Kaina didelė, bet jeigu norite turėti naudos, tai teks patuštinti piniginę“.

Kita didelė bėda, vertusi Vytautą sukti galvą, – jėgainės stabdymas esant dideliam vėjui. Pašnekovas pasakoja, kad kol jėgainės rotoriaus skersmuo neviršija 2–3 m, tai dar užtenka paprastesnių stabdymo būdų – dažniausiai naudojamas generatoriaus vijų šuntavimas, jeigu generatorius yra su pastoviais magnetais.

„Kartais naudojama užlenkiama uodega, arba dvi uodegos. Geriausias būdas – menčių atakos kampo keitimas, tačiau šis būdas namų salygomis sunkiausiai įgyvendinamas. Net ir mėgėjiška jėgainė turi turėti bent jau dvi stabdymo sistemas. Dar vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti, tai darbas aukštyje. Toli gražu ne kiekvienas gali dirbti aukštai, prisirišęs alpinisto diržu. Čia reikalingos apsaugos priemonės nuo galimo kritimo, darbai turi būti daromi atidžiai, neskubant, juk svarbiausia pačio sveikata. Nedidelėms jėgainėms mėgėjai stengiasi daryti lengvai nuleidžiamą bokštą, kad reikalingus darbus būtų galima atlikti ant žemės. Nereikia užmiršti ir gerų santykių su kaimynais“, – humoro nestokoja Vytautas, pasakodamas, kaip jis pats konstravo savo vėjo jėgainę.

Ne verslas, o tik mada ar hobis

Pasak Vytauto, nors vėjo jėgainių panaudojimo galimybės plačios (karšto vandens ruošimui, elektrai gaminti, akumuliatoriams krauti, tiekti į bendrus tinklus, ar net pjauti malkas), mėgėjiškiems konstruotojams jos atsiperka retai.

„Todėl tai dažniausiai būna hobis ar mados reikalas“, – vėl šypsosi pašnekovas. Ir čia pat pateikia savo sukonstruotos vėjo jėgainės „naudą“: „Prie tipinio 5–6 m/s vėjo – vos 100–200 W. Gerai vėjuotą sausio mėnesį pagamino 100 kwh. Mažai vėjuotą – 10–30 kwh ir, deja, tai viskas. Pinigine išraiška, tai kaip matote, centai. Kažkur per 2 metus pagamino virš 700 kwh elektros energijos. Grubiai skaičiuojant, energijos už 350 Lt“.

Vyras sako, kad galbūt naudos būtų buvę ir daugiau, bet jėgainę ne kartą teko sustabdyti dėl įvairių smulkių gedimų. „Poreikių visiškai netenkina, todėl jau ruošiame nuleidimui ir esminei modernizacijai. Gaus naujus Lietuvoje „Vėjo Fabriko“ pagamintus sparnus, pašalinsime pastebėtas problemas. Tikimės 2–3 kartus geresnių rezultatų“, – rankų nenuleidžia meistras.

Paklaustas, kas vis dėlto paskatino imtis tokių meistravimų, jei nauda minimali, Vytautas paaiškina labai praktiškai: „Noras bent kažkiek sumažinti sąskaitas už elektros energiją, būti mažiau priklausomam, ir šiaip smagu. Žiūri pro langą, ir matai kaip sukasi, man tai netgi gražu. Kas kad neatsiperka, rūkymas juk irgi neatsiperka, bet nemažai kas traukia dūmą“.

Konstravo nesitikėdamas didelės naudos

Nerijus Norkūnas – dar vienas meistras, savo rankomis sukonstravęs vėjo jėgainę. Tiesa, kur kas mažesnę – 1 kilovato galios. Vyras sako, kad naudos jo kūrinys neduoda, nes ir į elektros bendrus tinklus patekti sąlygos labai sudėtingos, o saviems poreikiams tenkinti – reikėtų nuosavo namo, kurio vyras neturi.

„Tai buvo tik jėgų išmėginimas, sportinis azartas. Problemos yra grynai su elektros atidavimu į tinklą, niekas su tokiais buitiniais nekalba... Vandeniui šildyti paprastai visi pirma statosi nuosavus namus, o juose vandenį šildyti elektra neverta, nes yra saulės kolektoriai. Elektrą gaminant neturėtum, kur jos kaupti, kur ją padėti – jeigu darai projektą su akumuliatoriais, iš karto esi pasmerktas. O jeigu atiduotum į tinklą, niekas taip neleidžia“, – tokias pagrindines problemas norint eksploatuoti vėjo jėgaines įžvelgė konstruotojas Nerijus.

Vyras savo sumeistrautą jėgainę pasistatė tėvų sode. Čia ji gamina energiją, bet jeigu lygintume su tiek, kiek vyras išleido pinigų jos įrengimui, ji yra nuostolinga.

„Viską dariau pats ir generatorių taip pat. Tik dalis medžiagų buvo pirkta, sakysime, magnetai. Pats generatorius per 1 tūkst. litų kainavo, stulpą susivirinti irgi gal kokių 600 Lt, visą elektroniką irgi pats dariau...“, – išlaidas skaičiuoja Nerijus ir priduria, kad net ir pačiam viską darant, vėjo jėgainė tikrai nėra tik kelis šimtus kainuojantis įrenginys.

Tačiau vyras itin kritiškai atsiliepia ir apie gamyklines vėjo jėgaines. Anot jo, tokias pirkdamas, įsigyji tik „gražų grafiką“, o realiai naudos vis tiek nėra.

„Aš iš pat pradžių nebuvau nusiteikęs, kad bus naudos labai daug. Tačiau žmonės jas daro ne dėl pinigų, ne dėl pelno. Žmonės konstruoja norėdami patys pasidaryti, papuošti sodybą... Tai jiems laisvalaikis, hobis. Tačiau naudos labai nebus, gal tik nuostolis“, – perspėjo Nerijus.

Vėją matuoti galima ir su meškere

Savo ruožtu Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas Alfredas Lankauskas, pats parašęs ne vieną knygą, kaip pačiam pasigaminti modernias saulės ir vėjo jėgaines, sako, kad didžiausia bėda, kodėl dalis žmonių sukonstruotų vėjo jėgainių Lietuvoje realios naudos neneša – neatlikti vėjo stiprumo tyrimai. „Kurie sėkmingai pasidaro patys – tie, kurie pradeda ieškoti teisingos vietos. Kad ir kokia tobula vėjo jėgainė bebūtų, jeigu toje vietoje nepučia vėjas arba yra kokia užuovėja – miškas, statiniai, aišku, kad naudos iš to nebus“, – sako A. Lankauskas. Jis pataria norintiems statyti vėjo jėgaines – pirmiausiai skirti laiko geros vietos paieškoms.

„Reikia nepagailėti laiko pamatuoti vėjo stipriui. Tam galima paskirti net tris-keturis mėnesius. Reikia paimti paprasčiausią prietaisą, kuris vadinasi anemometru, arba netgi galima paimti ilgą popierinę juostelę, pakabinti prie meškerės ir pagal jos nukrypimo kampą spręsti apie vėjo stabilumą, stiprį ir greitį. Ir tik tada, kai jau tokie duomenys yra, galima imtis žygių ir daryti“, – patarė A. Lankauskas.

Jis sako, kad paprastai vėjo jėgainę verta konstruoti ten, kur vėjo stiprumas ne mažesnis nei 5 m/s. Kitaip – jos pastatymo kaštai neatsipirks arba tai truks labai ilgą laiką. Daugiausiai vėjo, jo teigimu, yra pajūryje ir tose vietose, kurios aukščio parametru dominuoja virš kitų vietų.

Geriausia – vėją kombinuoti su saule

A. Lankauskas pripažįsta pats susikonstravęs vėjo jėgainytę, tiesa, vos pusės kilovato galios. Vyras sako, kad tokios galios jam visiškai pakanka visam sodo sklypo apšvietimui.

„Jeigu minimalizuoti visus pirkimus ir viską sudėti į savo rankų darbą, aišku bus viena kaina. Jeigu pirkimai bus kad ir internetu, vieno kilovato vėjo jėgainė kainuotų maždaug 1,5–2 tūkst. eurų (apie 5–7 tūkst. litų)“, – skaičiuoja Šiaulių gamtos mokslų fakulteto dekanas.

Jis sako, kad vėjo jėgainės efektyvumas nuo to, ar ji bus gamyklinė, ar rankų darbo, skirtis neturėtų, nors aišku viskas priklauso nuo meistro rankų darbo kruopštumo.

„Žinau labai daug tokių žmonių aplink Šiaulius, kurie darė, bet sėkmingų (vėjo jėgainių – red. past.) nelabai. Prieš Šiaulių yra nupirkta labai graži pakankamai galinga vėjo jėgainė, bet jinai labai neaukštai iškelta ir tikrai žmogus turi daugiau nuostolių negu naudos“, – sakė A. Lankauskas.

Vėjo jėgainių žinovas sako, kad sėkmingai šioms veikti ant žemės dažnai trukdo ir vėjo turbulencija (esant kliūtims vėjas būna sūkuringas ir nepastovus), todėl beveik visos pramoninės jėgainės statomos prie jūrų ar netgi pačiose jūrose. Anot A. Lankausko, žmogui, norinčiam įsivertinti, ar jo vėjo jėgainė yra efektyvi – taikomas toks apskaičiavimas – jeigu 1 kilovato vėjo jėgainė duoda 25–30 proc. energijos, toks procentas jau laikomas geru rodikliu.

Pašnekovas pataria: jeigu norite pasigaminti nepriklausomos energijos ir svarstote, ką labiau apsimokėtų konstruoti – vėjo ar saulės jėgainę, vertėtų rinktis šių dviejų kombinaciją. Tuomet turėtumėte daugiausiai naudos.

„Mažiems poreikiams būtent ir yra kombinuotas saulės ir vėjo variantas. Aš pats savo sodelyje tokią ir turiu. Kai nėra vėjo, pagelbsti saulė, o kai nėra saulės, vėjas“, – apibendrindamas sakė knygos „Kaip pačiam pasigaminti modernią Saulės ir vėjo jėgainę“ autorius A. Lankauskas.