Robotai pakeis pasaulį – jau ne vieną dešimtmetį girdimas teiginys praktikoje neskuba tapti realybe. Žinoma, robotų jau ir šiai dienai yra daug, bet didžioji jų dalis naudojama masinėje gamyboje ar kitose inžinerinėse sferose. Gi buitiniai robotai dar neskuba užkariauti pasaulio, nors galimybių pamažu daugėja.
Robotai pakeis pasaulį – jau ne vieną dešimtmetį girdimas teiginys praktikoje neskuba tapti realybe. Žinoma, robotų jau ir šiai dienai yra daug, bet didžioji jų dalis naudojama masinėje gamyboje ar kitose inžinerinėse sferose. Gi buitiniai robotai dar neskuba užkariauti pasaulio, nors galimybių pamažu daugėja.
Pastaraisiais metais praktiškai kiekvienoje pasaulinėje plačiosios elektronikos parodoje galima išvysti ne tik įvairiausių kompiuterių, telefonų ir kitokių informacijos apdorojimui skirtos technikos, bet ir labai konkrečius fizinius darbus atliekančių robotų. Tiesa, kol kas universalumu tokie robotai nepasižymi – tie, kas valo grindis, nelabai gali pagelbėti su stiklų valymų ar vejos pjovimu, tačiau bent jau savo funkcijas jie atlieka visai neblogai ir tuo sugeba ne tik užkariauti pirkėjų simpatijas, bet ir išvaduoti juos nuo tikrai pavojingų darbų.
Suprantama, grindų išsiurbimas ar vejos nupjovimas labiau nuobodūs darbai, nei pavojingi gyvybei, tačiau to negalima pasakyti apie langų valymą: iš pirmo žvilgsnio gana paprasta procedūra gali tapti labai sudėtinga ir netgi gyvybei pavojinga užduotimi, kai tenka valyti išorinius dangoraižių langus. Tiesą sakant, nereikia ir didžiųjų pasaulio dangoraižių – pakankamai sudėtinga nuvalyti ir kelių ar keliolikos aukštų išorinius langus, ypač jei jie yra ganėtinai dideli.
Stambiosios pasaulio kompanijos šiam darbui samdo profesionalius alpinistus, bet tai nepadeda išvengti nelaimių – neoficialios statistikos duomenimis kas metai pasaulyje žūva keli šimtai profesionalių langų valytojų, dirbančių prie didžiausių pastatų.
Įvertinus profesijos pavojingumą, paaiškėja, jog elementariai užduočiai atlikti reikalingos didelės išlaidos samdant profesionalus, tad nieko keisto, jog rinkoje atsirado specializuoti robotai valytojai, galintys pakeisti žmones.
Bene šiai dienai garsiausią iš jų beveik prieš metus pristatė Pietų Korėjos konstruktoriai iš instituto „Pohang Institute of Intelligent Robotics“. Jų sukurtas robotas „Windoro“ sulaukė tokio susidomėjimo, kad šiandien jį galima surasti daugumoje valstybių, o sprendžiant iš Youtube patalpintų apžvalgų, ypač didelio populiarumo jis sulaukė pietinėse valstybėse, kur šiltesnis klimatas skatina dėtis didelius langus, tad ir jų valymas tampa opia problema.
„Windoro“ iš arti
Kaip gi robotas stiklų valytojas „Windoro“ sugeba išsilaikyti ant vertikalaus stiklo paviršiaus, o ir ne tik išsilaikyti, bet dar ir valyti jo paviršių?
Jokios paslapties nėra, o visa gudrybė paprasta – „Windoro“ robotas gaminamas iš dviejų atskirų dalių, kurias vieną prie kitos traukia stiprūs nuolatiniai magnetai. Tad vieną roboto dalį pridedame prie išorinio stiklo paviršiaus, kitą – prie vidinio, o magnetinės jėgos trauka juos vieną prie kito „prilipina“. Lango plokštumoje judinant bet kurią iš tų dalių, magnetinės jėgos veikiama kita dalis stengiasi „neatsilikti“ nuo pirmosios.
Taigi, „Windoro“ sudaro komplektas iš dviejų modulių: vidinės ir išorinės dalies. Vidinis modulis, dedamas prie vidinės lango stiklo pusės yra roboto „smegenys“ – čia sumontuota visa valdymo elektronika su navigacijos įranga, o taip ir elektros varikliai, sukantys du varomuosius ratus. Išorinis modulis dedamas prie išorinio lango stiklo ir tai jau „juodadarbė“ roboto dalis – ji turi keturis besisukančius darbinius šepetėlius ir klusniai atkartoja vidinės roboto dalies judesius.
Kaip ir priklauso aukštųjų technologijų gaminiui, langų valymui skirti šepetėliai irgi „ne iš kelmo spirti“ – tai speciali mikropluošto medžiaga, pritaikyta paviršių valymui. Susiteršus mikropluošto medžiagai ji nesunkiai nuimama, išvaloma ir uždedama iš naujo panaudojant Velcro tvirtinimo juosteles. Į išorinį modelį galima įpilti ir langų valymo skysčio, kuris bus tolygiai purškiamas ant valomo paviršius.
Atidarius langą ir sudėjus modulius reikiamose pusėse, magnetai juos tvirtai sukabina, o valdymo modulis laukia starto komandos. Spustelėjus starto mygtuką robotas pradeda savo darbą – pirmiausia suranda lango stiklo kraštus, kitaip tariant „susiorientuoja“ aplinkoje ir pakilęs į lango viršų tolygiai judėdamas nuo vieno krašto link kito imasi valymo darbų. Nuvalęs darbinio pločio lango juostą šiek tiek pasislenka žemyn ir valo naują lango juostą.
Valymo juostos plotis priklauso nuo roboto modelio ir darbinio režimo. Vieniems modeliams jis kinta 5~15 mm diapazone, kitiems – 16~28 mm diapazone.
Taip zigzaginiu principu robotas įveikia visą stiklo paviršių ir galiausiai grįžta į tą pačią poziciją, kurioje buvo aktyvuotas. Prieš išsijungdamas pypteli, taip pranešdamas šeimininkui, kad darbas atliktas ir galima įvertinti rezultatus.
Jeigu netenkina automatinis roboto valymo režimas, jį galima valdyti nuotoliniu distanciniu pulteliu.
Kaip „Windoro“ atrodo „iš arti“ galite peržiūrėti šioje roboto apžvalgoje – gal ir ne visi suprasite kalbą, bet ir be to siužetas įdomus, parodantis kaip su robotu reikia elgtis buitinėse sąlygose ir ko galima tikėtis jį atidavus namų šeimininkėms:
Netikėtas susidomėjimas Lietuvoje
Pasirodo, tokie buitiniai robotai sulaukia gerbėjų ir Lietuvoje, tad jau beveik metai kaip „Windoro“ siūlomas lietuviams elektroninėje parduotuvėje roboshop.lt. Ją valdančios UAB „Algoritmika“ direktorius, informatikos mokslų daktaras Tomas Anbinderis, pasakojo, kad susidomėjimas juo netgi viršijo lūkesčius, o ir išbandžiusiųjų atsiliepimai paprastai būna teigiami. Dalis pirkėjų juo susidomi tiesiog parduotuvės salone – mat čia jis demonstruojamas visiems norintiems, o ir susitarus galima pabandymui jį išsinešti į namus.
Kol kas robotu daugiausiai domisi namų ir būtų savininkai, nors jis puikiausiai tiktų ir profesionalioms valymo paslaugas teikiančioms bendrovėms. „Turbūt langų plovimas – vienas iš tų darbų, kuriuos žmonės mielai perleidžia robotams“, – įspūdžius apie prekybą apibendrino dr. Tomas Anbinderis.
Tiesa, visiškai idealių daiktų nebūna, taip ir „Windoro“ turi vieną esminį trūkumą – jis negali savarankiškai perlipti per lango rėmą, tad pašnekovas jį rekomenduoja naudoti tuomet, kai langai nėra mažyčiai ir jų plotas didesnis nei 1 m2 – priešingu atveju jį tenka dažnai perkelti nuo vieno lango prie kito.
Grįžtant prie pačios straipsnio pradžios, tendencijos, pasak T. Anbinderio nesikeičia – jau dabar stebint teigiamą pirkėjų reakciją į įvairius buitinius robotus, kaip kad pavyzdžiui, „Windoro“, nori nenori tenka patikėti tuo, jog ateityje panašūs robotai taps neatsiejama mūsų buities dalimi, kaip kad dabar yra telefonai ar kompiuteriai. O ypač tose srityje, kur darbai yra sunkūs, pavojingi ar tiesiog labai nuobodūs.
