Kompanijų, kurios gamino arba gamina televizorius, yra šimtai, bet tik kelios iš jų dominuoja rinkoje. Šiandien ekranų rinkoje karaliauja Pietų Korėjos gamintojai, tačiau taip buvo ne visuomet. Televizijos istorija prasidėjo Europoje ir JAV. Tad nieko nuostabaus, kad būtent šiuose žemynuose atsirado ir pirmieji televizorių gamintojai. „Andrea“, „DuMont“, „General Electric“, RCA, „Baird“, „Marconi“, „Murphy“, „Telefunken“ ir dar keletas kompanijų įsiamžino TV istorijoje kaip pionieriai, įžvelgę naujoje technologijoje komercinę sėkmę ir pradėję siūlyti pirkėjams iš pradžių mechaninius, o po to ir elektroninius ekranus.
Kompanijų, kurios gamino arba gamina televizorius, yra šimtai, bet tik kelios iš jų dominuoja rinkoje. Šiandien ekranų rinkoje karaliauja Pietų Korėjos gamintojai, tačiau taip buvo ne visuomet.
Televizorių lopšys – Europa ir JAV
Televizijos istorija prasidėjo Europoje ir JAV. Tad nieko nuostabaus, kad būtent šiuose žemynuose atsirado ir pirmieji televizorių gamintojai. „Andrea“, „DuMont“, „General Electric“, RCA, „Baird“, „Marconi“, „Murphy“, „Telefunken“ ir dar keletas kompanijų įsiamžino TV istorijoje kaip pionieriai, įžvelgę naujoje technologijoje komercinę sėkmę ir pradėję siūlyti pirkėjams iš pradžių mechaninius, o po to ir elektroninius ekranus. Po antrojo pasaulinio karo į rinką atėjo dar keletas naujų gamintojų, iš kurių žymesni yra „Motorola“, „Zenith“, „Philco“.
Nei viena prieš arba iš karto po karo pradėjusių televizorių gamybą bendrovių to jau nebedaro šiandien. Kai kurios iš jų tiesiog bankrutavo arba buvo „prarytos“ didesnių kompanijų, kitos persijungė į kitas veiklos sritis. Dalis tarpukario bendrovių, tokios kaip „Baird“ arba „Marconi“, buvo įkurtos mokslininkų, kurie daug prisidėjo prie televizijos technologijų vystymo. Kitas pirmųjų televizorių gamintojų tipas buvo senesnės, dar iki TV atsiradimo sukurtos kompanijos, kurių vadovai patikėjo naujosiomis technologijomis ir ryžosi rizikingoms investicijoms į dar neištirtą naują verslo sritį. Iš paskutiniųjų bendrovių išsiskiria „General Electric“.
„General Electric“ (GE) savo veiklą pradėjo dar XIX amžiuje (tiksliau, 1892 metais), nuo elektros lempučių gamybos. Vienas iš jos įkūrėjų buvo žymusis Tomas Edisonas, verslininko gyslelę turintis ir juodųjų viešųjų ryšių technologijų nesibodintis išradėjas. GE pradėjo gaminti televizorius apie 1939 metus, kuomet T. Edisonas jau buvo miręs, ir tęsė jų gamybą iki maždaug 1986 metų. Po to iki korporacijos dydžio išaugusi kompanija nusprendė pati nebegaminti TV ir persijungė į pelningesnes buitinės elektronikos sritis. Šiandien GE laikoma viena iš didžiausių pasaulio kompanijų (2011 metais trečia žurnalo „Forbes“ duomenimis), dirbanti energetikos, automobilių, žiniasklaidos ir kitose pramonės šakose. Kiek prie jos sėkmės prisidėjo televizorių gamyba, neaišku.
„General Electric“ prisidėjo prie televizorių populiarinimo bei vystymo ir netiesiogiai. Jai priklausė kita žymi JAV kompanija RCA, kuri ilgą laiką buvo viena didžiausių televizoriams skirtų kineskopų gamintojų Šiaurės Amerikoje. RCA buvo uždaryta 1986 metais, tuo pačiu metu, kai „General Electric“ nutraukė ir nuosavų televizorių gamybą. Įdomus faktas: teisė gaminti televizorius su RCA ir GE prekiniais ženklais buvo perduota kitai elektronikos rinkos senbuvei Prancūzų kompanijai „Thomson“, kurią įkūręs Elihu Thomson‘as prisidėjo ir prie „General Electrics“ steigimo.
Japonų aukso amžius
Praėjus keliolikai metų po antrojo pasaulinio karo į televizorių rinką kaip uraganas įsiveržė japonų valdomos kompanijos ir privertė gerokai pasispausti senbuvius. Patyrusi skaudų pralaimėjimą kare, vienintelė pasaulyje savo kailiu išbandžiusi atominės bombos smūgius, Japonija sugebėjo prikelti savo ekonomiką ir išsiveržti į priekį elektronikos srityje. „Sony“, „Panasonic“, „Sharp“, „Toshiba“ – šios Tekančios saulės šalies kompanijos dar ir dabar diktuoja televizorių ir kitos garso bei vaizdo aparatūros madas, nors jų aukso amžius liko praeityje.
Nedidelės Azijos šalies kompanijos sugebėjo įsitvirtinti televizorių rinkoje apie 60-70-uosius praėjusio amžiaus metus. Japonų gamybos aparatūra garsėjo naujomis technologijomis, nepaprastu patikimumu ir santykinai nedidele kaina. Daugelis rinkos senbuvių iš ekonomiškai subrendusių ir brangią darbo jėgą turinčių Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių nebesugebėjo konkuruoti su japonais ir buvo priversti užsidaryti arba persiorientuoti į kitas pramonės šakas. Išliko tik patys stipriausi, tokie kaip „Philips“ arba „Grundig“.
Pirmoji buvo „Sharp“
Pirmąja kregžde Japonijos televizorių rinkoje tapo kompanija „Sharp“, kuri pirmoji pradėjo masinę TV gamybą 1953 metais. „Sharp“ yra viena seniausių Japonijoje elektroniką gaminančių milžinų – savo veiklą ji pradėjo 1912 metais. Daugelis žymiausių Azijos kompanijų savo įkūrimo pradžioje vertėsi mažai arba iš viso su elektronika nesusijusia veikla. Ne išimtis ir „Sharp“. Pirmasis žinomesnis šios kompanijos gaminys buvo mechaninis pieštukas, kuris buvo reklamuojamas kaip „amžinai aštrus“, kadangi jo nereikėjo drožti. Taip atsirado pavadinimas „sharp“ (anglų kalboje jis reiškia „aštrus“). 1925 metais kompanijos įkūrėjas Tokuji Hayakawa susižavėjo radijo imtuvu ir nusprendė susieti bendrovės veiklą su radioelektronika. Pirmieji „Sharp“ bandymai sukurti nuosavą televizorių buvo daugiau mėgėjiški, tačiau nenuilstamas domėjimasis ir investavimas į naujausias elektronikas technologijas pagaliau virto apčiuopiamu rezultatu – 1953 metais „Sharp“ pirmoji Japonijoje pradėjo gaminti televizorius. Vėliau jos produkcija išplito už šalies ribų ir buvo pradėta pardavinėti Vakarų pasaulyje.
„Sharp“ gamina televizorius ir dabar, tik ne kineskopinius, bet LCD. Kaip ir kiti Japonijos elektronikos gigantai, „Sharp“ išsipūtė ir užsiima daugelių buitinių įrenginių kūrimu ir gamyba, įskaitant mobiliuosius telefonus, kalkuliatorius, garso aparatūrą. Prieš penkis metus kompanija nusipirko dalį kitos Japonijos bendrovės „Pioneer“ akcijų ir tapo pagrindine jos akcininke (kitais žodžiais, turi daugiausiai galimybių ją kontroliuoti).
Lietuvoje „Sharp“ labiausiai buvo žinoma kaip kompaktinių muzikinių centrų gamintoja. Televizoriai su „Sharp“ ženklu mūsų šalyje pasirodė po Nepriklausomybės atgavimo, tačiau didesnio populiarumo nesulaukė.
Liūdnas „Pioneer“ plazminių TV likimas
Kita Japonijos kompanija „Pioneer“ negali pasigirti tokia didele sėkme kaip „Sharp“. „Pioneer“ buvo įkurta 1938 metais ir ilgą laiką garsėjo kaip kokybiškos automobiliams ir namams skirtos garso aparatūros gamintoja. XX amžiaus pabaigoje kompanija nusprendė išbandyti savo jėgas plazminių televizorių gamybos srityje. Viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos, parduotuvėse pasirodė „Pioneer“ ženklu pažymėti TV. Deja, ten jie išbuvo pakankama neilgai. 2009 metais bendrovė buvo priversta sustabdyti plazminių ekranų gamybą dėl tuo metu smarkiai sumažėjusios tokio tipo televizorių paklausos. Ir nors plazminių TV rinka atsigavo, bet „Pioneer“ jau nebegrįžo į ją. Tuo labiau, kad kompanija nuo 2007 metų iš dalies prarado laisvę ir yra kontroliuojama „Sharp“.
JVC likimas buvo kiek kitoks. Ši bendrovė savo veiklą pradėjo 1927 metais kaip JAV kompanijos „Victor Talking Machine Co.“ padalinys Japonijoje. Vėliau ji buvo pervadinta į „Victor Company of Japan“ arba sutrumpintai JVC. Kompanija nuo pat pradžių savo veiklą vykdė elektronikos srityje – gamino radijo detales ir kineskopus televizoriams. Apie 1980 metus JVC tapo viena didžiausių pasaulyje garso ir vaizdo aparatūros gamintojų. Kaip ir „Sharp“, Lietuvoje JVC geriausiai žinoma kaip muzikinių centrų, Hi-Fi garso aparatūros ir vaizdo kamerų bei magnetofonų gamintoja, nors ir televizorių srityje ši kompanija pasiekė pakankamai daug.
Pavyzdžiui, 1970 metais Vakarų pasaulyje buvo labai populiarūs kosminį šalmą primenantys televizoriai „JVC Videoshpere“. Pažymėtina, jog JVC išrado vaizdajuosčių formatą VHS ir sugebėjo jį „prastumti“ į rinką bei nugalėti formatų kare kompaniją „Sony“, kuri siūlė savo vienais metais anksčiau sukurtą „Betamax“.
Įdomu, jog JVC niekuomet neturėjo visiškos laisvės. Iš pradžių ši kompanija buvo įkurta kaip filialas, vėliau, 1953 metais ją įsigijo „Panasonic“. Tik 2007 metais JVC išsivadavo iš vieno didžiausių Japonijos koncerno gniaužtų, bet tik tam, kad susijungtų su kita Tekančios saulės šalies kompanija „Kenwood“. Šiandien iš JVC liko tik prekinis ženklas, o jos vietą rinkoje užėmė naujas darinys „JVC Kenwood“.
Du elektronikos gigantai
Šiandien vienos didžiausių Japonijos elektronikos kompanijų yra „Panasonic“ ir „Sony“. „Panasonic“ buvo įkurta 1918 metais. Ilgą laiką ši kompanija vadinosi įkūrėjo, pramoninko Konosuke Matsushita garbei „Matsushita Electric Industrial Co.“, o žodis „Panasonic“ tebuvo vienas žinomiausių jos prekinių ženklų. Tik 2008 metais buvo nuspręsta kompanijai suteikti šį „vakarietišką ir lengviau ištariamą“ pavadinimą.
„Panasonic“ išsiskiria iš kitų Japonijos buitinės elektronikos gamintojų tuo, kad didžiausią dėmesį skyrė ne naujų technologijų išradimui, bet jų praktiniam pritaikymui ir masinei gamybai. Kompanija tiesiog pirko patentus arba ... šiuos patentus kuriančias bendroves. Vienas didesnių jos pirkinių buvo 1953 metais įsigyta JVC, kuri tikrai nemažai nuveikė garso ir vaizdo aparatūros vystymo srityje. Dar vienas „nedidelis“ „Panasonic“ pirkinukas – 2009 metais įsigyta „Sanyo“. Kitas įdomus faktas: gerai aukštos kokybės garso technikos mėgėjams žinomi vardai „Technics“ ir „National“ yra nuo seno „Panasonic“ priklausantys prekiniai ženklai. Lietuvoje „Panasonic“ technika, taip pat ir televizoriai, pasirodė iš karto po
Nepriklausomybės atgavimo ir susilaukė pakankamai didelio populiarumo. Šiandien kompanija gamina ir plazminius, ir LCD ekranus bei užima penktą vietą pasaulinėje TV rinkoje ( „NPD DisplaySearch“ 2012 metų pirmo ketvirčio duomenimis).
Pažymėtina, kad šioje srityje ją lenkia „Sharp“ ir „Sony“, kurios, atitinkamai, yra ketvirtoje ir trečioje vietoje. O didžiausią rinkos pyrago dalį yra atsiriekę korėjiečiai „Samsung“ ir LG.
„Sony“ fenomenas
„Sony“, skirtingai nei „Panasonic“, kaip tik garsėja jai priklausančių patentų ir išradimų gausa. Ši iš karto po antrojo pasaulinio karo atsiradusi kompanija buvo viena iš kompaktinių diskų formato kūrėjų. „Sony“ nemažai prisidėjo ir prie televizorių, kišeninių muzikos grotuvų, žaidimų konsolių ir netgi mobiliųjų telefonų raidos. Tokie prekiniai ženklai, kaip televizoriai „Trinitron“ arba kasečių grotuvai „Walkman“ žinomi iki šiol, nors jau nebegaminami keliolika metų. Buvo laikas, kai „Sony“ tiesiog kepte kepdavo naujus produktus. Pavyzdžiui, 1990 metais kompanija į rinką išleido 500 naujų įvairios buitinės technikos modelių, beveik po dvi naujienas per dieną! Tačiau pastaraisiais metais „Sony“ išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kelis metus iš eilės kompanija patiria didžiulius nuostolius. Nežiūrint to ji išlieka viena didžiausių televizorių gamintojų pasaulyje.
Ką reiškia žodis „Sony“? Iš esmės nieko. Tai dirbtinis, „gražiai skambantis“ žodis, kurį sugalvojo kompanijos įkūrėjai 1946 metais. Jis pakeitė pradinį bendrovės pavadinimą „Totsuko“, kurį amerikiečiai sunkiai ištardavo. Dėl tos pačios priežasties ir daugelis kitų Japonijos kompanijų turi vakariečiams pritaikytus pavadinimus: „Panasonic“, „Sharp“, “Kenwood“. Kadangi šios bendrovės buvo orientuotos visų pirma į JAV ir Vakarų Europos rinkas, jų savininkams buvo svarbu, kad užsakovai ir pirkėjai galėtų lengvai ištarti prekių ženklų ir gamintojų pavadinimus.
Pilkasis kardinolas „Funai“
„Funai“ vardas beveik nežinomas masiniam vartotojui. Tačiau ši japoniška kompanija yra labai svarbus žaidėjas pasaulinėje televizorių ir kitos buitinės elektronikos rinkoje. „Funai“ yra taip vadinamas OEM gamintojas, kuris gamina produkciją kitoms kompanijoms. Būtent „Funai“ gamyklose pasaulį išvysta „Philips“ ir JVC televizoriai, „Toshiba“ ir „Sharp“ DVD grotuvai bei kita technika. Pirkėjas to dažniausiai nesužino, nes tokie gaminiai pažymėti žinomų kompanijų lipdukais ir užrašais. Nuo 1984 „Funai“ gamina ir nuosavu vardu pažymėtus televizorius bei vaizdo techniką, tačiau ji skirta JAV rinkai ir Lietuvą retai pasiekia.
Japonijos gamintojų viešpatavimo laikais buvo dar keletas kompanijų, kurių televizoriai pasiekdavo lietuvių namus – tai „Aiwa“, „Akai“ ir „Toshiba“. Tik viena iš jų – „Toshiba“ išliko ir gyvuoja iki šiolei. Ši kompanija mūsų šalies vartotojams daugiau žinoma kaip nešiojamųjų kompiuterių gamintoja, tačiau pasaulyje ji garsėja ir savo inovacijomis 3D televizijos srityje. „Toshiba“ pirmoji pradėjo masiškai gaminti televizorius ir kompiuterių ekranus, kurie rodo trimatį vaizdą be akinių.
„Akai“ televizoriai Vakarų Europos rinkoje pasirodė aštuntajame dešimtmetyje, nors kompanija savo veiklą elektronikos srityje pradėjo iš karto po karo. Mūsų šalyje iš „Akai“ produkcijos dažniausiai buvo galima sutikti vaizdo magnetofonus. Deja, kompanijos sėkmė truko neilgai. 1999-aisiais, po kelių nuostolingų veiklos metų, „Akai“ buvo skandalingai uždaryta, o kompanijos vadovas buvo apkaltintas 1,75 milijardų dolerių vagyste iš kompanijos sąskaitos.
„Aiwa“ pratempė kiek ilgiau. Šis elektronikos gamintojas savo veiklą pradėjo 1951 metais ir daugiausiai specializavosi kasetinių magnetofonų bei muzikinių centrų srityje. Aštuntajame dešimtmetyje kompanija išleido į rinką savo vaizdo magnetofonus ir televizorius. Prasidėjus finansiniams sunkumams „Aiwa“ viena pirmųjų Japonijoje pradėjo perkeldinėti savo gamyklas už šalies ribų, daugiausiai į Pietų Velsą ir Singapūrą. Šis žingsnis padėjo kompanijai išsilaikyti iki 2000 metų, tačiau dar po dviejų metų „Aiwa“ buvo uždaryta. Ir uždarė ją ne kas kitas, bet „Sony“, nes šis milžinas dar 1969 metais įsigijo kontrolinį „Aiwa“ akcijų paketą ir nuo to laiko skirdavo kompanijos vadovais savo statytinius.
Japonų eros pabaiga
Japonijos gamintojų viešpatavimas buitinės elektronikos srityje prasidėjo 60–70-aisiais praėjusio amžiaus metais ir baigėsi jau mūsų amžiuje, po to, kai Aziją sukrėtė pati didžiausia finansų krizė. Televizorių rinkoje jų vietą užėmė žaidėjai iš Pietų Korėjos – „Samsung“ ir „LG Electronics“. 2012 metų pirmame ketvirtyje kompanijai „Samsung“ priklausė 26 proc. pasaulinės LCD ir plazminių televizorių rinkos, o LG – 14,6 proc. („NPD DisplaySearch“ duomenimis). Kitais žodžiais, du Pietų Korėjos gamintojai užėmė beveik pusę (40,6 proc.) TV rinkos. Didžioji Japonijos trijulė – „Sony“, „Sharp“ ir „Panasonic“ galėjo pasigirti žymiai kuklesniais rezultatais ir kartu dalinosi 21,2 proc. pyrago dalį.
O kaip Europos elektronikos gamintojai? Deja, jie neįeina į didžiausių televizorių gamintojų penketuką. Viena žinomiausių Senojo žemyno kompanijų – „Philips“ neatlaikė azijiečių konkurencijos ir nusprendė pasitraukti iš televizorių rinkos šiais metais. Tai nereiškia, kad nuo prekystalių dings ekranai su „Philips“ ženkliuku. Kaip įprasta verslo pasaulyje, „Philips“ televizorius dabar gamins kita kompanija, kuri nusipirko teisę į žinomą prekinį ženklą. Likimo ironija, ši kompanija („TPV Technology“) yra kilusi iš Azijos, Taivano.
„Philips“ pagrindinis biuras veikia Olandijoje. Ši kompanija buvo įkurta labai seniai, dar XIX amžiuje (1891 metais) ir iš pradžių vertėsi elektros lempučių gamyba. Pirmuosius televizorius „Philips“ pradėjo pardavinėti 1949 metais. Kompanijai priklauso daugybė išradimų patentų. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos duomenimis „Philips“ pirmauja pagal išradimų kiekį pasaulyje. Žinomiausi jos išradimai – CD ir DVD formatai. Dėka jų kompanija gauna didžiules įplaukas iš autorinių mokesčių (angl. royalty).
„Philips“ lemputes gamina ir dabar, tačiau jos veikla išsiplėtė į daugelį gyvenimo sričių. Kompanija ypač aktyviai dirba medicinos aparatūros ir buitinių prietaisų kūrimo ir gamybos srityje. Deja, televizoriai į „Philips“ interesų sferą jau nebepatenka.
