Pirmieji muzikos garsus skleidžiantys prietaisai buvo išrasti 1877 metais. Jie buvo pavadinti fonografais (kitaip gramofonai). Šių prietaisų išradėjas Thomas Edisonas 1878-aisiais buvo pakviestas į Baltuosius rūmus, būtent čia to meto Amerikos prezidentui Rutherforui B. Hayesui irjo žmonai Lucy buvo demonstruojamos cilindrinio, didele trimito formos garso kolonėle papuošto muzikinio intrumento galimybės. Deja, bet funkciškai muziką skleidžiantis prietaisas buvo nepatogus, o garso kokybė – labai prasta.
Po 10 metų Thomo Edisono išradimą užmarštin nustūmė Emile Berlineris. Šis žmogus į dienos šviesą ištraukė patobulintą ir jau ne su cilindrais, bet su stiklo ir cinko plokštelėmis veikiantį gramofoną. Tik kiek vėliau diskus pakeitė plastikinės prisilietimams ir vibracijoms jautrios plokštelės. Šie muzikiniai prietaisai buvo labai populiarūs iki pat XX amžiaus pradžios, kiek vėliau juos nurungė kitos technologinės naujovės.
„Regency TR-1“ radijas
1954 metais rinkoje pasirodė pirmasis komercinio pobūdžio radijo grotuvas. Šiame įrenginyje buvo įmontuoti keturi tranzistoriai, taip pat 22,5 voltų baterija, kuri galėjo išlikti gyvybinga net iki 20 valandų. Be to, TR-1 radijo grotuvai išsiskyrė dizainu ir spalvų įvairove. Taigi tai buvo ne tik patogi, bet ir madinga radijo priemonė. Amerikiečių išradime buvo įmontuotas vienas monofoninis garsiakalbis, o radijo ryšys gaudomas paprastuoju radijo ryšiu.
KLH „Model 11“ grotuvas
1962 metais KLH išleistas „Model 11“ buvo pirmasis nešiojamasis muzikos įrenginys, kuriame tilpo viskas, ko gali prireikti muzikos kūrėjams. „Model 11“ buvo įmontuota stereoaparatūra, įrašų grotuvas, du garsiakalbiai. Deja, bet šis grotuvas nebuvo pakankamai kompaktiškas, be to, jį naudoti buvo galima tik įjungus į elektros lizdą.
„Phillips“ balso įrašytuvai
Kiek įmantresnį sprendimą rinkai 1965-aisiais pristatė „Phillips“. Įmonė muzikos mylėtojams pasiūlė susipažinti su kasetiniu įrašų grotuvu. Naujos serijos „Phillips“ prietaise montuojamose kasetėse buvo galima įrašyti net iki 45 minučių trunkantį pokalbį arba kitus garsus. Taip pat kasetinis grotuvas buvo palaikomas 5 C dydžio baterijų, tad jį buvo galima naudoti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku.
„Sony Walkman“ muzikos sistema
1979 metais „Sony“ tapo tikra muzikos karaliene. Ši įmonė pristatė inovatyvią nešiojamą muzikinę sistemą „Walkman“. Naujasis grotuvas buvo kiek didesnis už kasetę, be to, gyvybingumą jame palaikė AA tipo baterijos. Perkantieji „Walkman“ grotuvą komplekte rasdavo specialias muzikines ausines, kurios buvo ir dailios, ir gana kokybiškos. Kompaktiškieji „Walkmanai“ kainavo maždaug 274 JAV dolerius ir buvo tikrai geidžiama prekė.
„Sony D-50“ CD grotuvas
Kadangi pirmasis „Sony“ sukurtas grotuvas sulaukė didelės sėkmės, šiam gamintojui kilo idėja sukurti dar prašmatnesnį muzikinį įrenginį. Jau 1984-aisiais „Walkmanai“ transformavosi į D-50 kompaktinių diskų grotuvus. Tai buvo nepakartojamas atradimas muzikos ir kokybės gerbėjams, nes naujieji grotuvai išgaudavo stulbinamai gerą skaitmeninių įrašų kokybę.
Pirmasis MP3 grotuvas
Pirmasis muzikinis MP3 grotuvas buvo išrastas ne po „Apple“, „Sony“ ar kitų žinomų gamintojų vėliavomis, juos sukūrė „Saehan Information Systems“ kompanija iš Korėjos. Pirmasis MP3 grotuvas buvo pavadintas „MPMan F10“ ir jame tilpo maždaug 6 dainos. Parduotuvių lentynas šis produktas pasiekė 1998 metais ir veikė palaikomas NiMH tipo baterijų, kurios galėjo veikti net iki 9 valandų.
„Apple“ skaitmeniniai MP3 grotuvai
Pirmųjų MP3 grotuvų gamintojai darė daug klaidų. Pirma, MP3 atmintyje buvo galima saugoti daugiausiai 1 GB informacijos. Antra, dažniausiai grotuvai buvo palaikomi vienkartinių AA tipo baterijų, kurias nuolatos reikėjo keisti kitomis. „Apple“ iš gamintojų klaidų tikrai pasimokė ir 2001-aisiais muzikos mėgėjams pasiūlė pirmąjį „iPod“. Pirmajame „iPod“ tilpo net 5 GB informacijos, jame buvo įmontuota elektra įkraunama baterija. Iš kitų grotuvų „Apple“ pristatytas produktas išsiskyrė ir forma – jis buvo plonas, o paieškos sistema paprasta ir aiški.
Šiuo metu MP3 grotuvus keičia išmaniuosiuose telefonuose integruoti grotuvai. Lieka tik spėlioti, kokiomis muzikos priemonėmis naudosimės dar po dešimties, dvidešimties ar penkiasdešimties metų.