Neišsenkantis internete talpinamų vaizdelių iš Rusijos kelių srautas – automobilinių vaizdo registratorių nuopelnas. Šiais aparatais apsiginklavę rusai juos naudoja tam, kad įvykus avarijai, galėtų įrodyti eismo įvykio aplinkybes. Prekybininkų teigimu, vaizdo registratorių paklausa Lietuvoje auga, o policija jų nauda neabejoja.
Įmonės, prekiaujančios vaizdo registratoriais, atstovas Povilas Butkus pripažino, kad pagrindinis motyvas, skatinantis vairuotojus įsigyti automobilinį vaizdo registratorių, yra lengvesnis avarijos kaltininko nustatymas – „jeigu kas „pakišo“ mašiną, kad būtų įrodyta“. Jis pasakojo, kad pastaruoju metu šia įranga domimasi vis labiau.
„Vaizdo fiksatoriai būna dviejų tipų – fiksuojantys vaizdą priekyje ir gale. Iš esmės visos kameros yra su vienu objektyvu, kuris filmuoja automobilio priekį. Būna su dviem – vienas filmuoja vairuotojo veidą, saloną, o kitas objektyvas – vaizdą pro langą. Yra galimybė nusipirkt kamerą, kuri montuojama gale – prie numerių. Tada matosi tiek galas, tiek priekis. Papildoma kamera maždaug 400 Lt kainuoja. Atminties kortelės jai nereikia“, – DELFI kalbėjo P. Butkus.
Pašnekovas linkęs manyti, kad būtent fiksatoriaus kaina lemia vaizdo kokybę: prietaisai, kurių kaina nesiekia 200 Lt, filmuoja panašiai kaip mobilūs telefonai. Esą naudojant tokią techniką galima užfiksuoti tik arti registratoriaus esančių automobilių valstybinius numerius. Jei kitas automobilis labiau nutolęs nuo fiksatoriaus arba tiesiog greičiau važiuoja, jo numeris gali likti neužfiksuotas. Kuo didesnė kaina, tuo daugiau įrenginys atlieka funkcijų. P. Butkaus žodžiais, 400 – 500 Lt kainuojantis registratorius yra pajėgus identifikuoti ir didesniu greičiu važiuojančių transporto priemonių valstybinius numerius.
Vaizdo fiksatoriais, turinčiais papildomą naktinio filmavimo funkciją, pasak pašnekovo, neverta žavėtis. Esą jo kokybė nėra tokia gera, kad pateisintų lūkesčius. Išimtis – naktinis filmavimas pasitelkiant infraraudonuosius spindulius. O registratorius, kurio kaina siekia 900 Lt, P. Butkaus aiškinimu, turi navigacinį imtuvą, leidžiantį tiksliai identifikuoti vietą, kurioje filmuota. Tiek kainuojantis įrenginys taip pat fiksuoja ir automobilio vibraciją.
Brangesni įrenginiai, P. Butkaus teigimu, pranašesni dar ir todėl, kad turi papildomą budėjimo režimo funkciją: jei pro stovintį automobilį praeina žmogus, fiksatorius įsijungia ir keletą minučių filmuoja.
Pašnekovas pažymėjo, kad vaizdo fiksatoriaus atminties kortelės valyti nereikia – „kai kortelė užsipildo, atmintis ištrinama ir „ant viršaus“ rašoma vėl. Nereikia pačiam rūpintis“.
Galinio vaizdo kameros nepopuliarios
Kaip teigė prekybininkas, galinio vaizdo kameromis, kurių kainos svyruoja nuo 140 iki 600 Lt, ne itin domimasi. Šios montuojamos šalia automobilio valstybinio numerio. Įjungus atbulinę pavarą specialiame ekrane matosi galinis vaizdas, todėl manevruoti tampa lengviau.
Automobilių specialistas Artūras Pakėnas teigė manantis, kad tokios kameros yra patogios ir naudingos – jos galinčios apsaugoti tiek savą automobilį, tiek kitus nuo apibraižymo: „Šitos kameros yra patogios. Netgi šiandien testavau automobilį, kuriame ta kamera yra. Reikia pripažinti, kad taip „parkuotis“ yra patogu. Trūkumas – mūsų klimatinės sąlygos. Kamera sumontuota ties valstybiniu numeriu – kartais ją reikia nuvalyti, kad galėtum kažką matyti, nes apsineša. Jeigu kažkam patogiau „parkuotis“ ir dėlto neapibraižomi kiti automobiliai, kodėl ne?“
„Parkavimo“ kamerų, lyginant su vaizdo registratoriais, panaudojimas, A. Pakėno manymu, praktiškesnis, nes „kasdien automobilį statome daug kartų“.
Nepaisant to, automobilinį vaizdo fiksatorių jis norėtų įsigyti. Pašnekovo nuomone, šis įrenginys pasitarnautų nelaimingo atsitikimo atveju. Tai esą galėtų pažaboti nesąžiningus vairuotojus, sukėlusius avariją ir prisikvietusius tariamų liudininkų, kurie pasirengę duoti melagingus parodymus.
Tačiau automobilių specialistas teigė pastebėjęs ir kitą vaizdo registratorių įsigijimo priežastį – norą nufilmuoti avariją, o vaizdo medžiagą įkelti į internetą ir tokiu būdu išgarsėti: „Matau internete nufilmuotų vaizdų. Kameros gali patenkinti smalsumą – kokią avariją nufilmuosiu, gal tapsiu populiarus internete“.
Vaizdo įrašas – svarus įrodymas
Kita vertus, A. Pakėno įsitikinimu, policija, siekdama palengvinti avarijas sukėlusių vairuotojų identifikaciją, avaringiausiose vietose savo ruožtu galėtų inicijuoti vaizdo kamerų įrengimą: „Avaringi yra žiedai. Ar nepaprasčiau pastatyti vieną kamerą žiede ir stebėti eismą negu kiekvienam vairuotojui vežiotis kameras?“
Vaizdo registratorių užfiksuota medžiaga, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Henriko Martusevičiaus teigimu, gali tapti svariu įrodymu aiškinantis avarijos kaltininką.
„Manome, kad transporto priemonėse įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdas yra reikšmingi duomenys atliekant tyrimus eismo įvykių bylose ir padeda išaiškinti eismo įvykių kaltininkus“, – dėstė H. Martusevičius.
Įsigyti paskatino nuolatinės avarinės situacijos
Eimantas, vaizdo registratorių naudojantis maždaug du mėnesius, DELFI pasakojo, kad įsigytas įrenginys jo lūkesčius pateisino. Nusipirkti fiksatorių jį paskatino patekimas į avarines situacijas, kurias sukėlė kiti vairuotojai.
„Įsigyti planavau jau senokai. Vasarą pasitaikė pora atvejų, kad nedaug trūko iki avarijos. Būčiau likęs kaltas. „Užkišo“ – liaudiškai tariant. Paskatino ir tai, kad epolicija.lt labai patogu naudotis. Faktas – kažkiek galiu prisidėti prie normalių vairavimo sąlygų kūrimo. Bent jau savo kasdieniame maršrute, važiuodamas į darbą ir iš darbo“, – teigė vairuotojas.
Galinį vaizdo registratoriaus įsigyti Eimantas nenorėtų. Jo nuomone, šis ganėtinai brangus, o ir galinio vaizdo įrašas nėra itin vertingas.