Pirmame straipsnyje „Elektromobilių raidos istorija (I dalis)“ aptarėme elektrinių mašinų išradėjus bei pirmuosius į miesto gatves paleistus automobilius. Antrame straipsnyje kalbėsime apie sekantį elektrinių automobilių raidos etapą – 1900–2000 metus. Per šį šimtmetį buvo pasiekta bene didžiausia elektromobilių pažanga. Šioje srityje iš pradžių pirmavo Amerika, vėliau charakterį parodė ir Japonija.
Pirmame straipsnyje „Elektromobilių raidos istorija (I dalis)“ aptarėme elektrinių mašinų išradėjus bei pirmuosius į miesto gatves paleistus automobilius. Antrame straipsnyje kalbėsime apie sekantį elektrinių automobilių raidos etapą – 1900–2000 metus. Per šį šimtmetį buvo pasiekta bene didžiausia elektromobilių pažanga. Šioje srityje iš pradžių pirmavo Amerika, vėliau charakterį parodė ir Japonija.
Elektriniams automobiliams pradėjus populiarėti gamintojai suskubo galvoti apie pastarųjų dizainą bei patogumą. Žinoma, išvaizdos pokyčiai nulėmė ir automobilių kainos spartų augimą. Šių amžių sandūroje Amerika buvo viena sparčiausiai elektrinių, garo ir benzininių automobilių gamybos procese besivystančių valstybių. Pavyzdžiui, „Woods Motor Vehicle“ kompanijos sukurtas modelis „Pantheon“, kuris galėjo išvystyti 29 km/h greitį, tais metais kainavo 2 tūkst. JAV dolerių. Tai buvo tikrai įspūdingas skaičius. Kiek vėliau ta pati kompanija pristatė hibridinį „Dual Power 44“ automobilį, kuris turėjo degimo ir elektros varikliuką. Tai buvo dar vienas svarbus „Woods Motor Vechile“ kompanijos žingsnis į priekį.
Beje, šių metų sandūroje, pasirodė ir garsusis Henry Ford sukurtas „Ford Model T“ automobilis. Pastarasis nuo 1908 iki 1927 metų buvo vienas iš geriausiai pasaulyje parduodamų automobilių modelių. Per beveik 20 metų JAV buvo parduota net 15 mln. šių automobilių. Tokios sėkmės Henry‘io Fordo kūrinys sulaukė dėl savo patrauklių duomenų: tai buvo paprasto modelio mašina, kurią buvo nesunku pagaminti ir pritaikyti masiniam naudojimui.
Automobilių populiarumas Amerikoje kasmet vis augo, štai jau 1966 metais Amerikos kongresas pateikė įstatymą, kuriame buvo kalbama apie elektromobilių naudą oro taršos mažinimo procese. Be to, tuo metu atlikti tyrimai parodė, jog net 33 proc. amerikiečių domisi elektra varomais automobiliais. Aišku, susidomėjimas elektriniais automobiliais didėjo ne šiaip sau – augant naftos kainoms, reikėjo galvoti apie ekonomiškesnę techniką. Ir štai 1972-ais metais Victoras Woukas sukūrė pirmąjį pilno galingumo ir optimalaus dydžio hibridinį automobilį. Na, o po poros metų gamintojas „Vanguard-Sebring“ debiutavo elektrinių automobilių simpoziume Vašingtone. Šio gamintojo pasiūlytas „CitiCar“ automobilis galėjo pasiekti net 48 km/h greitį. 1975 metais ši įmonė tapo viena didžiausių JAV pagal pagaminamos produkcijos apimtis.
Jau po metų (1976 metais) buvo pradėti rinkos tyrimai, sprendžiami automobilių plėtros klausimai. Tokias veiklas buvo numatęs Amerikos kongresas. Paskelbtos naujos nuostatos turėjo skatinti elektrinių motorų, baterijų ir kitų hibridinių komponentų plėtrą ir užtikrinti stabilumą. Priimti pakeitimai paskatino ir naujų automobilių kompanijų steigimą – vienus domino pati hibridinio automobilio idėja, kiti siekė tik pelno. Štai 1997 metai buvo svarbūs Japonų kompanijai „Toyota“, būtent tuomet įmonė išleido pirmąjį masiškai gaminamą hibridinį automobilį „Toyota Prius“. Beveik 18 tūkst., „Toyota“ produkcijos buvo parduota per pirmuosius metus. Iki 2000-ųjų įvairiaus pobūdžio automobilius pradėjo gaminti „Honda“, „Nissan“, „Ford“ ir kitos masinės automobilių gamybos įmonės.
Pastarasis tūkstantmetis apvertė visą elektromobilių gamybos procesą aukštyn kojomis. Gamintojai tarsi pamišę ėmėsi kurti vis modernesnius ir inovatyvesnius automobilius, išaugindami didelę tarpusavio konkurenciją.
