„Philips Electronics“ gamykloje Kinijoje, šimtai darbuotojų naudoja savo rankas ir specialius įrankius tam, kad surinktų elektrinius skustuvus. Tai yra senovinis metodas, rašo „New York Times“.
Kitoje įmonės gamykloje Nyderlandų kaimo vietovėje, 128 robotų rankos daro tą patį darbą. Vaizdo kameros juos veda į tokius žygius, kurių nesugebėtų atlikti joks žmogus. Robotai dirba taip greitai, kad jie turi būti patalpinti stiklo narvuose, kurie saugo juos prižiūrinčius žmones nuo sužeidimų. Ir visa tai robotai daro be kavos pertraukėlių, tris pamainas per dieną, 365 dienas per metus.
Ši gamykla turi kelis tuzinus darbuotojų vienai pamainai. Tai sudaro apie dešimtadalį žmonių dirbančių gamykloje Kinijoje.
Tai ateitis. Nauji robotai, žymiai geriau prisitaikanti nei mašinos naudojamos automobilių ir kitose sunkiosios pramonės gamyklose, keičia darbuotojus visame pasaulyje tiek gaminimo, tiek platinimo sektoriuose.
Tokios gamyklos, kaip ši Nyderlanduose, yra priešingos toms, kurias naudoja „Apple“ ir kiti elektronikos gigantai, kurie samdo šimtus tūkstančių žemos kvalifikacijos darbuotojų.
„Su šiomis mašinomis galime pagaminti bet kokį vartojimui skirtą įrenginį pasaulyje“, – sako Binne Visser, elektros inžinierius, kuris pagamino surinkimo liniją „Philips“ gamykloje.
Dauguma pramonės vadovų ir technologijų ekspertų teigia, kad „Apple“ patinka „Philips“ požiūris.
Nors „Foxconn“, „iPhone“ gamintojas, toliau stato naujas gamyklas ir samdo tūkstančius papildomų darbuotojų išmaniųjų telefonų gamybai, ji planuoja per kelis metus įdiegti daugiau nei milijoną robotų, kurie papildytų Kinijoje esančią darbo jėgą.
Krintančios kainos ir augantis robotų įmantrumas atnaujino ginčus tarp ekonomistų ir technologų: kaip greitai bus prarastos darbo vietos?
Šiais metais ekonomistai Erikas Brynjolfssonas ir Andrew McAfee iš Masačuseto technologijų universiteto nagrinėjo greitos transformacijos atvejį.
„Įsibrovimo į žmonių įgūdžius tempas ir mastas yra pakankamai nauji ir turės gilių ekonominių pasekmių“, – rašė jie savo knygoje.
Jų manymu, mažai kainuojančių automatinių sistemų pasirodymas signalizuoja apie panašaus masto revoliuciją, kokia praeitą amžių vyko žemės ūkio technologijose, kai visos JAV darbo jėgos užimtumas žemės ūkio darbuose krito nuo 40 proc. iki 2 procentų. Kita analogija – praeito amžiaus gamybos elektrifikacija.
Tačiau Branas Ferrenas, patyręs robotų kūrėjas ir pramonės produktų dizaineris iš „Applied Minds“ sako, kad vis dar išlieka didelių kliūčių universalaus roboto svajonei.
„Aš anksčiau naiviai mąsčiau, kad universalūs robotai gali padaryti viską, – sako jis. – Jums vis tiek reikia turėti aplinkui žmonių. O žmonės gan gerai susigaudo, kaip pakraipant uždėti radiatorių ar užvilkti žarną. Šiuos dalykus robotams padaryti vis dar sunku.“
Be techninių kliūčių egzistuoja ir iššūkiai, kuriuos meta darbininkų profsąjungos, sunerimusios dėl darbo vietų.
Pažanga gamyboje pradeda transformuoti ir kitus sektorius, kuriuose darbo gali netekti milijonai darbuotojų. Vienas jų – platinimas. Robotai šioje srityje zuja greičiausių pasaulio sprinterių tempais, jie gali patalpinti, rasti ir atnešti bei supakuoti prekes gabenimui žymiai našiau nei žmonės.
Greita pažanga regos ir lytėjimo technologijose leidžia robotams atlikti daug rankų darbo. Pavyzdžiui, „Boeing“ komercinius lėktuvus dabar automatiškai užkniedija milžiniškos mašinos, kurios juda greitai ir tiksliai lėktuvų paviršiumi. Netgi su šiomis mašinomis įmonė sakosi sunkiai randanti darbuotojų naujojo 787 modelio gaminimui. Tačiau mašinos padidina tikslumą ir yra saugesnės darbuotojams.
„Earthbound“ ūkyje Kalifornijoje naujai įdiegtos robotų rankos su specialiai pritaikytais įsiurbimo puodeliais sklandžiai uždeda atverčiamus organiškų salotų konteinerius į gabenimo dėžes. Robotai juda kur kas greičiau už žmones, kuriuos jie pakeitė. Kiekvienas robotas ūkyje pakeitė nuo dviejų iki penkių darbuotojų.
JAV robotų gamintojai teigia, kad daugelyje atveju, robotai jau yra našesni už žmones.
Baracko Obamos administracija sako, kad technologinė kaita suteikia šaliai istorinį šansą išlikti konkurencingai.
Vyriausybės pareigūnai ir pramonės vadovai teigia, kad net jei gamyklos bus automatizuotos, jos vis tiek išliks vertingu darbo vietų šaltiniu. Jei JAV nesivaržys tokiose išvystytose pramonėse kaip vartotojų elektronikoje, ji taip pat gali prarasti pozicijas produktų inžinerijoje ir dizaine.
Be to, robotų gamintojų vadovai sako, kad net jei nekvalifikuotos darbo jėgos darbų sumažės, našesnė gamyba sukurs daugiau darbo vietų surinkimų linijų dizaino, valdymo ir aptarnavimo srityse, bei daug kitokių darbų tose bendruomenėse, kur bus gamyklos.
O ir pati robotų pramonė kuria darbo vietas. Tarptautinė robotų gamintojų federacija pernai paskelbė, kad jau 150 tūkst. darbuotojų dirba robotų inžinerijos ir surinkimo darbus.
Tačiau ateinančios kartos amerikiečių ir europiečių dominavimas gaminime yra toli gražu neužtikrintas.
„Aš matau, kad kinai taip pat diegia robotus, – sako Fransas van Houtenas, „Philips“ vadovas. – Galimybių susigrąžinti atgal gamybą langas gali užsiverti prieš juo pasinaudojant.“
Kad ir kaip bebūtų, robotai pakeis mūsų gamybos pramonę neatpažįstamai.
„Esame gamybos ir platinimo visiško pakeitimo viršūnėje, – sako Gary Bradski, mašinų regos mokslininkas, kuris įkūrė „Industrial Perception“. – Manau, kad tai nėra vienas atskiras įvykis, bet jis turės tokią pat didelę įtaką kaip ir internetas.“