Dvi architektės sukūrė mobilios skaitmeninės palapinės koncepciją, kuri galėtų būti mobiliu prieglobsčiu nuo saulės ir lietaus kartu su šaldytuvu, garso kolonėlėmis ir bevieliu internetu. Tiesa, kol kas produkto prototipas dar nėra sukurtas, nors preliminari kaina – 3 tūkst. JAV dol.
Dvi architektės sukūrė mobilios skaitmeninės palapinės (angl. digital nomad tent) koncepciją, kuri galėtų būti mobiliu prieglobsčiu nuo saulės ir lietaus kartu su šaldytuvu, garso kolonėlėmis ir bevieliu internetu. Tiesa, kol kas produkto prototipas dar nėra sukurtas, nors preliminari kaina – 3 tūkst. JAV dol. Į Lietuvos įmones investuojančio „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis pataria pagaminti keletą tokių aparatų ir juos parduoti – tai leis patikrinti, ar idėja yra komerciškai pritaikoma.
„Mes ką tik paleidome produkto puslapį, kuriame laukiame žmonių atsiliepimų ar patarimų. Tačiau, ko gero, susidomėjusių bus tik iš užsienio. Taip pat planuojame ieškoti įmonių ir žmonių, kurie norėtų bendradarbiauti gaminant šitą produktą. Kol kas kainą esame paskaičiavusios preliminariai, kiek kainuotų vieno vieneto gamyba, bet dar nesame pagaminusios prototipo. Tai visiškai šviežias sumanymas, gimęs šią vasarą“, – sako viena iš idėjos autorių Rūta Jakštaitė.
„Aišku, sulaukėme kritikos, kad žmonėms toks daiktas yra per brangus ir jie nežinotų, kur jį galima būtų naudoti, bet mes manome, kad nišą galima rasti užsienyje“, – dėsto Agnė Kreišmontaitė.
Dėl šios priežasties produkto tinklalapis ir prekės ženklas yra sukurti anglų kalba.
„Idėja mums kilo dėl to, jog pačios pasigedome daikto, kuriame tilptų keletas funkcijų ir kurį galima būtų nusitempti į parką ar aikštę. Na, kai aplinkiniams papasakoji, jog tai yra skėtis su priedais, kurį galima su savimi kur nori gabenti, pirma reakcija yra – nesąmonė, ypač, kai sužino, kiek kainuoja. Bet kai pradedi pasakoti, koks gali būti mūsų produkto pritaikymas, įtikinti, kad su juo galima leisti laisvalaikį, žmonės susidomi ir ima pritarti, jog idėja – nebloga. Juk galima šį daiktą nuomoti, naudoti banketams, vestuvėms ar susibūrimams. Be to, jį lengva transportuoti: prikrauni kiek reikia į automobilį ir išveži, kur reikia“, – mobilios skaitmeninės palapinės pritaikomumu tiki R. Jakštaitė.
„Digital nomad tent“, idėjos autorių nuotr.
„Šitas projektas yra susijęs su mūsų išsilavinimu ir laisvalaikiu, nes esame architektės ir gerai išmanome estetinius principus. Su draugais esu kūrusi parduotuvės interjerą, kai virtuvinius baldus padarėme pritaikomus drabužių ir aksesuarų parduotuvei, t.y. tradicinę virtuvę pavertėme stiliaus virtuve: vienas metalinis stalas mėsai pjaustyti tapo kasos stalu, kitas – primatavimo stalu, o didelis šaldytuvas – matavimosi kabina“, – apie pritaikytą idėją pasakoja A. Kreišmontaitė.
Tai pirmoji produkto idėja abiems architektėms ir jos mano, kad šis kūrybinis darbas yra suderinamas su jų darbais architektūros srityje.
„Kuriant produktą procesas yra panašus kaip ir architektūroje: architektas sukuria projektą, tačiau jį dar turi pakonsultuoti konstruktorius ir inžinierius, tad ir mums dar reikia techninių ir verslo patarimų. Kol kas turime koncepciją“, – pasakoja R. Jakštaitė.
„Svarstome, jog dabar galėtume pagaminti paprastesnę šio gaminio versiją pasibandymui, ją tobulinti ir jau esant reikalui gamintume galutinę išdirbtą versiją“, – teigia A. Kreišmontaitė.
Pataria pagaminti 5 ir parduoti
„Viskas atrodo puikiai. Tačiau, aš bandau įsivaizduoti tokį daiktą parduotuvėje, už maždaug 8 tūkst. litų. Kokiu tikslu ji pirkti? Ką daryti? Kokią problemą sprendžiame? Pirmiausia, už tokią sumą galima nusipirkti atostogas visai šeimai! Tokį daiktą vežiotis su savimi man būtų nelabai patogu. Panašios mintys kyla pamačius ir rimtai svarstant pirkti ar ne“, – atkreipia dėmesį A. Strumskis.
„Digital nomad tent“, idėjos autorių nuotr.
Pasak jo, gera idėja sprendžia problemą, tada gaminį ar paslaugą lengva parduoti, nes aišku kokia problema sprendžiama.
„Idėja, be komercinio pritaikymo, yra menas. Tai yra puiku, tačiau tada reikia kalbėti su meno žinovais. Fondas nenagrinėja idėjų, kol jos neturi aiškaus pritaikymo, nebuvo komercializuotos. Kai kuriais išimtiniais atvejais Fondas nagrinėja koncepcijas, prototipus, kurių komercializavimas beveik nesukelia abejonių. Be to, Fondas investuoja į įmones, tai reiškia, kad investicija daroma į grandinę: idėja-komanda-klientai-finansai“, – vardija A. Strumskis.
Jis sako, jog „Verslo angelų fondas I“ orientuojasi į įmones vertės kėlimą, tai yra, įmonės pardavimai turi būti didesni nei išlaidos gaminti, nes kiekvienos įmonės tikslas yra pelnas, tad pirmiausiai reikėtų patikrinti, ar tokią idėją galima pritaikyti komercijai.
„Teko matyti daug idėjų, puikių komercine prasme, jei savininkai imtųsi realizuoti, ir visai nesuprantamų, deja. Aš net nežinau, kas yra idėja, kažkoks impulsas smegenyse. Bet suvokiau viena dalyką: gera idėja visada atneša pasitenkinimo žmonėms, nes produktas arba paslauga, kuriame idėja įkūnyta veikia gerai, yra reikalinga, – mano A. Strumskis. – Išvada: padaryti bent 5 aparatus ir juos parduoti, pavyzdžiui, „Senukų“ prekybos centre. Galų gale klientas visada teisus.“
