Leiskite, atspėsiu. Robotai jums „kažkoks dirbtinis daiktas, kurio kontūrai primena žmogų ir kuris juda labai koordinuotais ir apskaičiuotais žingsniais“.
Galbūt apie robotą jūs esate skaitę, galbūt žiūrėjote filmą, kuriame atvaizduojami (kiekvienas, beje, savaip!) robotai, pvz. „Tūkstantmečio žmogus“. Bet vienu jūs tvirtai įsitikinęs – tai paprastas metalo gabalas ir jis jums nieko nereiškia.
Vis dėlto, jeigu jį pamatytumėte realybėje, norėtumėt jį apžiūrėti iš arčiau, paliesti, galbūt nusifotografuoti.
Kas yra robotai?
Tad kartą ir visiems laikams: kas yra robotas? Iš kur kilo šis žodis? Anot „Wikipedijos“, šis žodis kilęs iš čeko Karelo Čapeko pjesės „R.U.R.“ (Rossum's Universal Robots – „Rosumo universalieji robotai“).
Štai šioje nuotraukoje, dešinėje, galite pamatyti tris pirmuosius, taip vadinamus, robotus. Pats žodis išvertus iš čekų kalbos reiškia „Vergaujantis darbas“.
Pats žodis traktuojamas skirtingai ir dėl jo apibrėžimo nuolat ginčijimąsi. Tarkim, vienas robotų technikos specialistas Alanas Machworthas teigia: „Robotas – mašina, kuri gali suvokti aplinką, reaguoti į ją ir veikti“.
Tačiau tokiu atveju ir termostatas taptų robotu, ar ne? Anot „Wikipedijos“: „Robotas – dirbtinis žmogus, kuris turi keletą kriterijų: gali pajusti aplinką, sąveikauti su daiktais esančiais joje, yra užprogramuojamas, daro vikrius koordinuotus veiksmus, yra žmogaus arba gyvūno formos“.
Robotai atlieka žmonių funkcijas
Robotų evoliucija yra lėta, o rezultatų iškart nematyti. Palyginus robototechnikos ir žmonijos progresą, pastarasis atsilieka tūkstančiais kartų. Iš pradžių jie, kaip ir mes, turėjo išmokti vaikščioti. Tiesa, 1 km/h greitis tikrai nėra didelis, bet labai panašus į mūsų šliaužimą kai dar neturėjome nė metukų.
Bet naujasis kompanijos „Honda“ robotas „Asimo“ moka ir bėgioti – net 6 km/h.
Be to, šis robotas bėgioja aplinkui, slalomu 5 km/h greičiu. Po daugybės nesėkmingų bandymų ir truputį pasitreniravęs, pagaliau „Asimo“ išmoko ir padoriai užlipti laiptais.
Kad ir kaip nuskambėtų juokingai – tai vienas didžiausių pasiekimų robotų kūrimo srityje. Apie tai, kaip šie robotai jaučia aplinką galima pasižiūrėti įdomiame filmuke.
Yra ir specifines funkcijas atliekančių robotų. Vienas įdomiausių robotų yra tas, kuris sugeba piešti.
Juk tai logiška – robotas-kompiuteris nustato tikslias žmogaus koordinates ir atkuria vaizdą taškas į tašką tikslumu. Veikimas panašus į įprasto spausdintuvo darbą.
Jau prieš dvidešimt metų susikūrė pirmieji robotai, kurie sugeba sudėlioti Rubiko kubą taip, kad visos šešios kubo pusės taptų vienspalvės. Ir tai robotas padaro per mažiau nei minutę! Tokių robotų galvoje įmontuotas detektorius, kuris nustato kiekvieno kvadrato poziciją ir ieško sprendimo būdo.
Pramogų versle robotai nepralenkiami. Net garsiausias saksofonistas Čarlis Parkeris „Paukštis“ tokios gerklės pavydėtų.
Įsivaizduokite kiek valandų jis gali pūsti dūdą neįkvėpdamas oro. Jie gali viską, kad ir pvz., griežti smuiku.
Be to, jau du metus gyvuoja pirmasis robotų šokių kolektyvas „Sony“, kurių japonišką šokį galite pasižiūrėti čia.
Kol robotai dar nėra masinis produktas, jis daug patrauklesnė darbo jėga nešant kavą lankytojams, negu bet kokio grožio mergaitė. Na, dėmesio tikrai robotukui netrūktų.
Robotų ateitis
Įdomiausią porciją mums ruošia ateitis. Kuo tolyn, tuo labiau robotai darosi panašesni į žmones, vyksta humanizacijos procesas, nyksta ribos tarp žmogaus ir roboto.
Jau dabar kai kurie robotai sugeba atpažinti save veidrodyje, o kai kurie yra monetos dydžio ir sugeba skraidyti. Pastarieji tesveria tik 60 miligramų, bet yra penkis kartus galingesni už tikras muses. Tai tik riboto mąstymo vaisiai. Bet jeigu suprastumėm robotų evoliuciją bendrąja prasme, tai suvoktumėm, jog šie gali pranokti mus pačius.
Garsus futuristas, Ray'us Kurzweilas teigia: „technologinės permainos ne tik leis mums sukurti robotus, tokius kaip mes, bet ir tokius, kurie pranoks mūsų pačių intelektą: kyborgus, androidus ir kitas kombinacijas, kurių dabar nė negalime įsivaizduoti“.