Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.
Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.
Artimiausiu metu OPERA (Oscillation Project with Emulsion-tRacking Apparatus) tyrimų projektą vykdanti CERN tyrimų centro SPS greitintuvo ir Italijos nacionalinės Gran Sasso branduolinių tyrimų laboratorijos mokslininkų grupė paskelbs pakartotinio savo tyrimo dėl rugsėjį paskelbtų daugelį mėnesių vykdytų eksperimentų išvadų rezultatus.
Tada mokslininkų grupės atstovas profesorius Antonio Ereditato pranešė, kad ilgiau nei trejus metus vykdytų eksperimentų, kurių metu krūvio neturinčios dalelės neutrinai buvo iš CERN tyrimų centro SPS greitintuvo siunčiamos į už 730 km esančią Italijos nacionalinę Gran Sasso branduolinių tyrimų laboratoriją, rezultatai rodo, jog šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį. Neutrinai iš CERN greitintuvo Gran Sasso detektorius pasiekdavo 60 nanosekundžių greičiau, nei tai atsitiktų jiems keliaujant šviesos greičiu.
„Esame visiškai tikri dėl savo rezultatų patikimumo. Patikrinome ir pertikrinome viską, kas galėtų iškreipti matavimų rezultatus, bet nieko neradome. Dabar norėtume, kad nepriklausomą tyrimą atliktų ir mūsų rezultatus patikrintų kolegos“, – sakė A. Ereditato.
OPERA projekto vykdytojai pakartotinio tyrimo rezultatus planavo paskelbti iki lapkričio pabaigos, tačiau jau žinoma, kad jų patikimumas buvo dar kartą patvirtintas ne tik pačių eksperimento dalyvių, bet ir pakviestų nepriklausomų mokslininkų.
Skelbiama, kad tikslaus atstumo nuo CERN greitintuvo Šveicarijoje iki Gran Sasso laboratorijos Italijoje paklaida siekia 20 centimetrų, visas eksperimentų metu skleidžiamų neutrinų kelio iki detektoriaus ilgis – 730 km. Paklaida matuojant laiką šiuose eksperimentuose siekia 10 nanosekundžių. Apibendrinus duomenis apie 16 tūkst. užregistruotų neutrinų buvo gautas rezultatas, 60 nanosekundžių viršijantis šviesos greitį.
Pakartotinio patikrinimo metu atlikus papildomą eksperimentą nustatyta, kad iš CERN SPS greitintuvo paleistas neutrinų pluoštas Gran Sasso laboratoriją pasiekė 57 nanosekundėmis viršydamas šviesos greitį. Toks rezultatas, pasak eksperimento vykdytojų, mažai skiriasi nuo ankstesniųjų.
„Pakartotinio tyrimo rezultatai žinomi, tyrimo grupė ir nepriklausomi ekspertai visą patikrino labai kruopščiai. Specialiai iš CERN buvo paleistas papildomas neutrinų pluoštas, tačiau rezultatas išliko praktiškai toks pats – ne 60, o 57 nanosekundės“, – Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė OPERA projekto dalyvė iš Rusijos Natalija Poluchina, vadovaujanti Rusijos Mokslų akademijos Lebedevo vardo Fizikos instituto (FIAN) elementariųjų dalelių laboratorijai.
„Pakartotinio patikrinimo metu matavimų klaidų nerasta, artimiausiu metu tyrimo medžiaga bus paskelbta, kad su ja galėtų susipažinti platus mokslininkų ratas. Kodėl taip yra, nežinia, nes buvo patikrintos visos įmanomos ir neįmanomos prielaidos. Pažiūrėsime, ką pasakys mokslo visuomenė, nes šis rezultatas viską verčia aukštyn kojomis“, – sakė mokslininkė. Pasak jos, patys OPERA projekto vykdytojai linksta prie sunkiai aptinkamų nežinomos kilmės iškraipymų versijos.
Pranešama, kad dabar šį eksperimentą atkurdami jo sąlygas kita įranga bandys pakartoti JAV nacionalinės Fermi laboratorijos vykdomos programos MINOS mokslininkai.
Jei šio eksperimento išvados būtų patvirtintos ir kitų tyrėjų, šis atradimas paneigtų 1905 m. A. Einšteino suformuluotą Specialiąją reliatyvumo teoriją, kurioje šviesos greitis vakuume yra laikomas kosmine konstanta. Šis teiginys, kuris nėra paneigtas jau daugiau nei 100 metų, yra vienas iš fizikos Standartinio modelio teorijos, aprašančios stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveiką, bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta Visata, pagrindų.
