Išmanieji televizoriai – kompiuterio ir televizoriaus hibridai – jau puošia daugelio parduotuvių vitrinas. Tačiau kokia jų nauda ir ar verti jie savo kainos? Neseniai išbandžiau porą tokių įrenginių: kelias savaites namuose turėjau vieną „Samsung Smart TV“ serijos televizorių, o kiek vėliau „Sony“ atstovas iš Latvijos pristatė atnaujintą „Bravia“ liniją.
Išmanieji televizoriai – kompiuterio ir televizoriaus hibridai – jau puošia daugelio parduotuvių vitrinas. Tačiau kokia jų nauda ir ar verti jie savo kainos?
Neseniai išbandžiau porą tokių įrenginių: kelias savaites namuose turėjau vieną „Samsung Smart TV“ serijos televizorių, o kiek vėliau „Sony“ atstovas iš Latvijos pristatė atnaujintą „Bravia“ liniją.
Konkrečių įrenginių pavadinimų, jų kainų ir skirtumų šįkart neminėsiu – abiejų kompanijų išmanieji televizoriai turi kone identiškas savybes, taigi nesinori reklamuoti „būtent tos“ prekės. O ir poreikiai žmonių skirtingi: vienam užtenka nedidelio ekrano, kitam būtinai reikia dviejų metrų įstrižainės ir su trimačiu vaizdu.
Ir nors tokie televizoriai įperkami ne kiekvienam, darykime prielaidą, kad gyvenimas yra gražus, o krizė jau baigėsi.
Vaizdo nuoma
Kas yra išmanusis televizorius? Iš esmės tai televizorius, prie kurio galima prijungti internetą ir naudotis įvairiomis papildomomis galimybėmis, pradedant filmų ir serialų nuoma, baigiant bendravimu socialiniuose tinkluose ar „Skype“.
Filmų ir serialų nuoma, žinoma, būtų puiki alternatyva TV kanalams, kurie už žiūrovą nusprendžia, ką jis turėtų žiūrėti. Problema ta, kad populiariausia tokio turinio platintoja „Hulu“ Lietuvoje kol kas nėra prieinama, o kitur kokybiško turinio nėra itin daug. Taigi tenka tenkintis vaizdo įrašų svetainėmis („YouTube“ ir pan.). Taip, čia galima rasti šiek tiek filmų, serialų ar jų ištraukų, „vartotojų turinio“, įvairių vaizdelių ir kt., tačiau kokybiško turinio išties trūksta.
Televizorių gamintojai dideles pastangas deda derėdamiesi su TV kanalais ir dėl videonuomos (angl. video on demand) paslaugų. T. y. leisti peržiūrėti transliacijas joms įvykus, pvz., sporto varžybas, koncertus ar kitus renginius, taip pat pasiūlyti papildomą turinį, tokį kaip komentarai, interviu ar „už kadro“ scenos. Kol kas tokių įrašų nėra itin daug, ir įrašai gali vėluoti net kelias dienas (taigi jei žinote, kad praleisite sporto varžybas, verčiau patiems pasirūpinti jų įrašu), bet šiuo metu yra išmaniųjų televizorių saulėtekis, tad būkime kantrūs.
Internetas
Atvirai sakant, naršyti televizoriuje po „Facebook“ man nebuvo itin patogu (o tuo labiau rašyti naudojant TV pultelį). Tas pats ir su interneto svetainėmis bei naujienų portalais: puslapiai vartosi kur kas lėčiau, nei kompiuteryje, skaityti nepatogu, o pultelį norisi pakeisti pelyte ir klaviatūra. Kankynė, ne naršymas. Ir net jei kompiuteris sugestų, pirmiausia 15min.lt atsidaryčiau ne televizoriuje, o telefone.
Tiesa, prie kai kurių išmaniųjų televizorių galima prijungti klaviatūrą, arba įdiegus specialią programėlę, valdyti juos išmaniuoju telefonu (kiti gamintojai prideda ir specialų pultelį su lietimui jautriu ekranu, bet jo valdymas yra kone identiškas išmaniojo telefono programėlei). Tokiu būdu televizorių valdyti kur kas patogiau. Bet naršymas vis tiek nėra toks patogus ir greitas, kaip kompiuteriu.
Viena naudingesnių interneto funkcijų yra vaizdo pokalbiai. Matant pašnekovą dideliame ekrane pokalbis tampa išties „gyvesnis“, ypač jei jis turi aukštos raiškos internetinę kamerą.
Transliacijos iš kompiuterio
Išmanieji televizoriai turi USB jungtis ir vidinius media leistuvus, taigi į USB atmintinę ar kietąjį diską įrašytas nuotraukas, muziką ar vaizdo failus galima paleisti be jokių papildų.
Kitas, dar patogesnis būdas, yra „transliuoti“ failus tiesiai iš kompiuterio ar išmaniojo telefono. Jei įrenginiai yra suderinami su DLNA technologija, tai galima daryti be laidų – tereikia, kad jie būtų prisijungę prie to paties bevielio interneto ryšio („WiFi“) modemo.
Suderinus televizorių su kitu įrenginiu, jame esančias nuotraukas, muziką ar vaizdo įrašus bus galima rodyti dideliame ekrane.
Kone patogiausias ir prasmingiausias to panaudojimo būdas – kompiuteryje esantį filmą „transliuoti“ į televizorių. Bevieliu ryšiu galima rodyti net aukštos raiškos filmus, serialus ar kitokius vaizdo įrašus, tai veikia greitai ir sklandžiai.
Programėlės
Išmaniajame televizoriuje galima įsidiegti ir kitų programų ar žaidimų. Pvz., tokių, kurios leis klausyti interneto radijo, sekti orų prognozę ar pan. Tačiau kompiuterio jis nepakeis – televizoriuje negalėsite rašyti tekstų, siųsti el. laiškų ir pan. Žaidimai taip pat nėra įspūdingi – daugiausia siūloma įvairių kortų, stalo žaidimų ir panašių laiko „marinuotojų“.
Taigi televizorius nebus kompiuterio ar žaidimų konsolės pakaitalu, o tik trumpalaikiu sprendimu „iš bėdos“. Panašiai kaip išmanieji telefonai – gali daug, bet...
Didelė dalis išmaniųjų televizorių turi trimačio vaizdo (3D) funkciją. Trimatis vaizdas TV ekrane nebus toks įspūdingas, kaip kino teatre. Net jei namuose stovės pusantro metro įstrižainės ekranas – sėdint už kelių metrų 3D vaizdas tiesiog bus per toli, kad sukurtų įspūdį. O ir sėdėti kelias valandas su akiniais nėra itin smagu. Jei aš planuočiau išleisti kelis tūkstančius litų dėl trimačių filmų namuose, verčiau pagalvočiau apie 3D projektorių. Bet galbūt kitiems visiškai pakanka ir TV ekrano.
