Estai savo policijos pajėgas jau penkerius metus vadina e. policija. Ir tai daro ne be priežasties. Dar 2005 metais estų policija, pasitelkusi skaitmenines technologijas ir interneto ryšį, nemažą dalį kasdienių užduočių pertvarkė taip, kad jos būtų atliekamos greičiau ir efektyviau.
Jeigu vairuojate automobilį Estijoje ir jus sustabdo policija, galite būti tikri, kad prie jūsų priėjęs policininkas jau žinos, kada jūsų priemonė perėjo techninę apžiūrą, ar galioja jos privalomasis draudimas, į kokius įvykius ji buvo patekusi anksčiau. O peržiūrėjęs vairuotojo pažymėjimą ir sužinojęs asmeninius duomenis, estų pareigūnas geriau už jus galės išvardyti visus jūsų padarytus kelių eismo pažeidimus.
Estų policijos naudojama sistema sutrumpintai vadinama POLIS (trump. Police Information System). Kaip žurnalui IQ papasakojo Estijos viešosios policijos departamento Plėtros biuro Koordinavimo departamento vadovas Joosepas Kaasikas, didžiausias šios sistemos pranašumas tas, kad ji tarpusavyje sujungia įvairias sistemas ir duomenų bazes, todėl pareigūnams pasiekti ir naudotis reikiama informacija tampa gerokai paprasčiau. Be to, policijos pareigūnas, priklausomai nuo jo leidimo lygio, gali gauti informaciją apie konkretų žmogų iš karto iš kelių duomenų bazių.
Lietuvių bendrovės „Webmedia“, įdiegusios šią sistemą, direktorius Arnoldas Jankūnas teigė, kad POLIS yra pakankamai sudėtinga sistema, turinti ne tik įprastas sąsajas policijos valdymo centro darbuotojams, bet ir GPRS pagrindu grįstų duomenų mainus tarp centrinio serverio ir policijos patruliuose esančių modulių. Tiesa, prižiūrėti tokią sistemą nėra labai sudėtinga, nes jos priežiūrą galima atlikti centralizuotai. Metinės sistemos palaikymo išlaidos vidutiniškai sudaro apie 10 proc. nuo visos sistemos įrengimo sąnaudų.
Duomenų bazės ant ratų
Už pačios sistemos POLIS slypi įvairios kitos priemonės, atliekančios skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, avaringiausiose Estijos vietovėse įrengta eismo stebėjimo ir valdymo sistema nustato greičio viršijimo atvejus ar kitus pažeidimus – ji nufotografuoja pažeidimą, identifikuoja transporto priemonės numerį ir persiunčia informaciją į centrinę duomenų bazę. Joje automatiškai surandami pažeidėjo kontaktiniai duomenys ir jam persiunčiamas laiškas apie pažeidimą. Visas procesas yra automatizuotas, o policijos darbuotojo vaidmuo – minimalus. Tiesa, greičio matuoklių jau netrūksta ir Lietuvos keliuose, jų renkama informacija taip pat apdorojama automatiškai ir palyginama su duomenų bazių informacija.
Pažangiausiai atrodo Estijos policijos automobiliai, jie yra aprūpinti kone visomis įmanomomis technologijomis. Šie automobiliai – tai tikros duomenų bazės ant ratų. Juose įrengta sistema „e Police Mobile“, kurią sudaro integruota informacijos sistema, komunikacijos tinklas, GPS imtuvas ir automatinė transporto priemonių numerių nuskaitymo sistema. Kaip buvo minėta ankstesniame pavyzdyje, ši mobili stebėjimo sistema leidžia identifikuoti ir esant reikalui patikrinti pavojingus vairuotojus. Estijoje, kaip ir Lietuvoje, daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl vairavimo išgėrus ar viršijus greitį, tad policija, galėdama nustatyti anksčiau už vairavimą apsvaigus ar greitį baustus asmenis, turi daugiau galimybių užkirsti kelią būsimai nelaimei. Minėta sistema taip pat padeda užfiksuoti gatvėje važiuojančius pavogtus automobilius ar automobilius, kurių pasibaigęs techninės apžiūros terminas.
Šis sprendimas turėjo įtakos gerėjančiai situacijai Estijos keliuose – per pastaruosius penkerius metus su automobilių avarijomis susijusių aukų skaičius sumažėjo 400 proc., o automobilių susidūrimų skaičius – 43 proc. Įspūdingai atrodo rastų ieškomų transporto priemonių statistika – įdiegus mobilią sistemą, jų skaičius padidėjo net keliasdešimt kartų.
Kita naudinga technologija estų policijos automobiliuose – GPS imtuvas, perduodantis duomenis apie jo buvimo vietą į centrinį pultą. Prie jo dirbantis budėtojas gali visą laiką matyti policijos automobilių išsidėstymą vietovėje ir, gavęs pranešimą, į įvykio vietą nusiųsti arčiausiai esantį patrulį. Be to, panaši technologija išbandoma ir su policijos pareigūnų nešiojamomis radijo stotimis. Jos taip pat yra prijungtos prie bendro informacinio tinklo, todėl kompiuterio ekrane matoma kiekvieno policijos pareigūno buvimo vieta. Tokia galimybė, pasak Estijos policijos, turėtų ypač praversti masinių renginių metu.
Kur kas nuobodžiau skambanti, tačiau ne mažiau naudinga yra elektroninė bylų ir įvykių registracijos sistema. Dideliam informacijos srautui apdoroti reikia ir atitinkamų resursų, o tam policininkai sugaišta nemažai laiko. Estijos policijoje įdiegtas technologinis bylų valdymo sprendimas sumažino „popierizmą“ ir pagreitino informacijos valdymą.
Reikiama įranga aprūpinti Estijos policininkai realiu laiku registruoja įvykį, informacija apie jį iš karto patenka į centrinę duomenų bazę. Čia informacija susisteminama – ji tampa tikslesnė, nes kompiuteriai leidžia sumažinti klaidų tikimybę, kai informacija įrašoma ir perrašoma į duomenų bazes ranka. Sukūrus elektroninę įvykio bylą, galima ją papildyti skaitmeninėmis nuotraukomis ar vaizdo medžiaga, susieti ją su duomenimis apie konkrečius asmenis, automobilius. Visą šią informaciją galima lengvai perduoti reikalingai institucijai, pavyzdžiui, teismui. Visi duomenys yra kaupiami, todėl pareigūnai gali lengvai patikrinti pažeidėjo bylų istoriją.
Toks bylų valdymo sprendimas padėjo vieno Estijos policininko registruojamų įvykių skaičių padidinti 70 proc. Be to, per penketą sistemos veikimo metų tris kartus sumažėjo policijos išlaidos pašto paslaugoms.
Naujovių baimė
Ko gero, kaip ir į kiekvieną didelę naujovę, į sistemą POLIS tiek visuomenė, tiek ir patys policininkai iš pradžių žiūrėjo nepatikliai. Pasak J. Kaasiko, kai kurie policijos pareigūnai pradžioje buvo kiek sutrikę, nes suprato, kad jų veiksmus ir pasirinktą patruliavimo maršrutą bus galima visada stebėti nuotoliniu būdu. Antra, sklandžiam darbui trukdė ir pačioje pradžioje pasitaikydavę kai kurių sistemos dalių sutrikimai.
Vis dėlto įvaldę naujas technologijas, policijos pareigūnai pradėjo pastebėti jų teikiamą naudą ir naujuosius įrankius vertino kur kas palankiau. „Viskas vyko greičiau ir paprasčiau, daugiau nusikaltėlių ir automobilių buvo sulaikoma, mažiau klaidų bandant nustatyti žmogaus tapatybę buvo padaroma. Daugelis mūsų policininkų buvo patenkinti, kai jie suprato visus pranašumus“, – teigė J. Kaasikas. Jis pridūrė, kad dabar Estijos policijos duomenų bazėse sukauptais duomenimis noriai naudojasi ir kitos valstybės tarnybos – muitinė ar saugumo policija.
Įtariai į naująsias technologijas Estijos policijoje iš pradžių reagavo ir gyventojai. Pagrindinis jų rūpestis buvo susijęs su asmeninių duomenų apsauga ir tuo, ar policija neims piktnaudžiauti jai prieinama asmenine informacija. Tačiau, kaip patikino J. Kaasikas, nuo pat pradžių buvo taikytos griežtos taisyklės priėjimui prie asmeninių duomenų. Be to, baimė dėl policijos naudojamų duomenų apskritai paskatino aktyviau rūpintis asmeninių duomenų apsauga šalyje, tai prižiūri speciali agentūra, kuri atlieka nuolatinius valstybės institucijų patikrinimus.
Bando neatsilikti ir lietuviai
Išgirdę apie kolegų Estijoje naudojamas sistemas, mūsų šalies policijos pareigūnai tikino, kad jiems taip pat prieinami modernūs įrankiai. Šių eilučių autoriui visai neseniai pačiam teko stebėti, kaip ranką į patrulinio automobilio bagažinę įkišęs pareigūnas laukė, kada iš ten įrengto spausdintuvo išlįs popieriaus lapas. Pasirodo, įvykio vietoje buvo spausdinamas pažeidimo protokolas. Kompiuterine ir telemetrine įranga yra aprūpinti maždaug 700 šalies policijos automobilių.
Kaip pasakojo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos viršininkas Artūras Kavolis, Lietuvos policijoje taip pat naudojama bendra pajėgų valdymo sistema, sujungta su Policijos registruojamų įvykių baze ir leidžianti į įvykio vietą siųsti arčiausiai esančias policijos pajėgas, kontroliuoti jų išsidėstymą mieste, peržiūrėti istorinę informaciją.
Pasak A. Kavolio, visi policijos kompetencijai priskirti įvykiai įrašomi į Policijos registruojamų įvykių registrą. Įvykiai, kurie turi nusikalstamos veikos požymių, toliau apdorojami šiame registre. Eismo įvykių duomenys ir administracinių teisės pažeidimų duomenys tolesniam apdorojimui perduodami į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą.
Be to, šalies kelių policijos padaliniai yra aprūpinti ir automatine transporto priemonių numerių nuskaitymo įranga. Nuskaičius automobilio numerius, jie palyginami su Ieškomų transporto priemonių registro duomenų bazės, Privalomos civilinės atsakomybės draudimo duomenų bazės ir techninių apžiūrų duomenų bazės informacija. Todėl šalies policijos pareigūnai taip pat akimirksniu gali nustatyti, ar gatve važiuojantis automobilis nėra vogtas, ar yra techniškai tvarkingas ir apdraustas.