Europos Komisija visoje Europoje paskelbė ketverių metų iniciatyvą „Green eMotion“, kuria skatins bei populiarins naudojimąsi elektromobiliais ir kitu elektra varomu transportu. Projektui vadovaus bendrovė „Siemens“. Projektas apims elektromobilių, hibridinių automobilių, elektros autobusų bei dviračių, varomų vien elektra, technologijas. Šios iniciatyvos tikslas – populiarinti elektromobilius visame žemyne.
Europos Komisija visoje Europoje paskelbė ketverių metų iniciatyvą „Green eMotion“, kuria skatins bei populiarins naudojimąsi elektromobiliais ir kitu elektra varomu transportu. Projektui vadovaus bendrovė „Siemens“. Projektas apims elektromobilių, hibridinių automobilių, elektros autobusų bei dviračių, varomų vien elektra, technologijas. Šios iniciatyvos tikslas – populiarinti elektromobilius visame žemyne.
Vienas iš klausimų, kurį tikimasi išspręsti, Europos Sąjungos bendrųjų procesų standartų ir technologijų sprendimų sukūrimas. Tai leis vartotojams lengvai naudotis elektromobiliais ir jų įkrovimo infrastruktūra. Elektromobiliai ir kitos elektra varomos transporto priemonės turi didelę įtaką mažinant anglies dvideginio emisiją. Iš viso demonstraciniuose Europos regionuose bus įkurta daugiau kaip 10 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių. Beveik tūkstantis bus įrengta Barselonoje, Madride, Malagoje, 400 Romoje, Pizoje, apie 3600 Berlyne ir apie šimtą Strasbūre.
Danijoje šiais metais tikimasi paleisti 2 tūkst. elektromobilių, tiek pat viešų ir pusiau privačių įkrovimo stotelių bus pastatyta Kopenhagoje, Borholme, Malmės miestuose. 2 tūkst. elektromobilių ir apie 3 tūkst. 500 stotelių turėtų atsirasti ir visoje Airijoje.
Šiuo metu jau veikiantys lokalūs transporto projektai bus paskleisti ir išbandomi visoje Europoje. Taigi senajame žemyne ryžtingai žengiama į priekį.
Kaip reikalai klostosi Lietuvoje? Ar yra galimybė prisidėti prie projekto ir paspartinti kiek užsitęsiančius procesus? Kas trukdo, o kas padeda lietuviams masiškai pradėti naudoti elektra varomas transporto priemones? Į šiuos klausimus bandyta atsakyti Lietuvos radijo laidoje „Žinių amžius“.
Laidos vedėja Jolanta Jurkūnienė kalbino Lietuvos Elektromobilių asociacijos direktorių Vaidotą Lašą ir bendrovės LESTO racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertą Mantą Vaskelą.
Lietuvos elektromobilių asociacija įkurta ne taip seniai, 2010 m. Ji vienija Lietuvos elektromobilių entuziastus, įmones, besidominčias elektromobilių pritaikymu, perdarymu ir gamyba. Vaidotai, išsikėlėte sau gana ambicingus tikslus: skatinti elektromobilių pramonę bei elektromobilių plitimą Lietuvoje. Norisi paklausti: kaip sekasi?
Vaidotas Lašas. Iš tikro sekasi visai neblogai. Mūsų asociacija plečiasi, sulaukiame labai daug dėmesio iš įmonių, kurios nori ar importuoti, ar įvežti elektromobilius į Lietuvą, netgi gaminti juos čia. Turime keletą verslo modelių, keletą įmonių, kurios įtemptai dirba prie elektromobilių sudedamųjų dalių kūrimo.
Viena Lietuvos elektromobilių asociacijos kompanijų veža į Lietuvą elektrinius motociklus. Motociklai jau važinėja Lietuvos gatvėmis. Yra ir kitų įmonių, prekiaujančių elektriniais dviračiais.
Mantai, kaip padėtį Lietuvoje vertinate jūs?
Mantas Vaskela. Palyginti su Baltarusija, Lietuva išties juda tinkama linkme. Bet Airija ar Portugalija jau turi funkcionuojančią infrastruktūrą, derasi su gamintojais. Modeliai ten jau vežami, jau vyksta prekyba, o gatvėmis važinėja serijinės gamybos elektromobiliai.
Vertinant pasauliniu mastu, atrodome kukliai, ir tai yra natūralu, nes mūsų rinka maža, mūsų automobilių parkas senas, o elektromobiliai dažniausiai parduodami nauji. Kol jie nepateks į vadinamąją antrųjų rankų rinką, tol Lietuvoje dėl didelės kainos populiarės lėtai. Tačiau aš pritarčiau Vaidotui: žengiame mažus žingsnius, ir tikrai judame į priekį.
Ar mes galime mesti iššūkį didiesiems pasaulio gamintojams?
Mantas Vaskela. Tai vertinu skeptiškai. Manau, kad galime gaminti gerų komponentų ir jais aprūpinti didžiuosius gamintojus.
Esu buvęs kelių autokompanijų renginiuose. Ten pamačiau, kiek pinigų, kiek laiko ir kiek tyrimų yra padaryta gaminant, pavyzdžiui, „Nissan“ „Leaf“, „Mitsubishi“ „i-MiEV“, „General motors“ „Chevrolet Volta“ modelius. Ten investuojamas ne vienas milijardas dolerių vien siekiant apsaugoti automobilių baterijas: kad jos būtų tinkamoje konstrukcijos vietoje, saugios avarijos atveju – neišsipiltų, neužsidegtų.
Matyti lietuviškos rinkos žaidėjus, konkuruojančius su pasauliniais autogigantais, kol kas sunku, tačiau, kaip jau minėjau, kurti ir parduoti komponentus ar baterijas, kitus priedus Lietuva pajėgi.
Vaidotas Lašas. Norėčiau papildyti Mantą. Kodėl būtent dabar susidomėta elektromobiliais, juk apie juos kalbėta ir dvidešimto amžiaus pradžioje. Dažniausiai tos kalbos būdavo sukeltos naftos kainų didėjimo, tačiau neseniai išrastos ličio geležies fosfato baterijos pasirodė labai tinkamos elektromobiliams: net ir sudužus baterijai, ji yra visiškai saugi, neužsidega, nesprogsta. Tai visai kitokios baterijos, nei esančios nešiojamuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, nes, pažeidus šias, kyla didelis gaisras.
O to paties „Nissan“ „Leaf“ modelis užsakytas ketveriems metams į priekį. Norint nusipirkti šį elektromobilį, reikės laukti ketverius metus. Tai – rinkos nesuderintas paklausos ir pasiūlos santykis, kur įžvelgiu galimybę ir Lietuvos gamintojams, nes darbo rankų šioje sferoje trūksta.
O jei paprastas automobilis skaičiuoja dvidešimtuosius metus, ar galima jį perdaryti į elektromobilį?
Vaidotas Lašas. Iš principo taip, tačiau tai – nepigus malonumas. Tai yra vienas iššūkių, su kuriais mes susiduriame. Dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad elektromobilis yra kaip skalbimo mašina: įstatai elektrinį variklį už kokį tūkstantį litų, ir viskas – važiuoji. Tačiau norint pasigaminti pakankamai gerų parametrų automobilį, kaina sieks apie 40–50 tūkst. litų. Ši suma – perdarymo kaštai.
Iš pradžių tai atrodo daug, bet suskaičiuokime: jei kiekvieną dieną nuvažiuojate po 30–40 kilometrų, per metus vien kurui išleidžiame 9 tūkst. litų mažiau. Palyginus šiuos du skaičius, suma jau nebeatrodo tokia didelė, tačiau dvidešimties metų senumo automobilio galbūt ir neverta perdaryti.
Mantas Vaskela. Lyginant santykinę kuro kainą su santykine elektros kaina, elektra važinėti yra gerokai pigiau, ypač jei baterijas krausitės naktį. Apskaičiavus tai 32 ar 34 centų tarifu, kelionė į Kauną gali kainuoti tris–keturis litus, priklausomai nuo elektromobilio modelio.
Tačiau aš nelabai tikiu seno automobilio perdarymo nauda, nes kai perku naują automobilį, perku naują važiuoklę, o naujas elektromobilis jau pritaikytas. Tarkime, didžiųjų gamintojų produkcija brangesnė, tačiau jie įvairiai bando automobilius, baterijoms paskiria saugiausią automobilio vietą – ne tik kad jos neužsidegtų, bet ir kad avarijos metu nebūtų pažeistos.
Elektromobilis gali kainuoti daugiau nei 100 tūkst. litų, tačiau tai bus naujas automobilis, pritaikytas būti elektromobiliu. Mano nuomone, 40 ar 50 tūkst. litų suma, paverčiant paprastą automobilį elektomobiliu, nesuteikia garantijos. O perkant naują automobilį, jūs gaunate garantiją visiems komponentams.
Bet kalbame 20 tūkst. ten, 20 tūkst. šen – o kaip gyvena Lietuva? Tokios kainos kandžiojasi, tad elektromobilių perspektyva tikriausiai atitolsta?
Vaidotas Lašas. Galbūt tai yra gera galimybė šaliai investuoti ir tapti lydere. Ir tai yra gana realu, nes nė viena šalis toli nenubėgusi, nors konkurencija ir didelė. Pavyzdžiui, estai iš „Mitsubishi“ nusipirko 1 tūkst. elektromobilių
Beje, kodėl sakome, kad elektromobilių pramonė gana jauna? Juk patirtis beveik šimtametė – pirmas hibridinis automobilis sukonstruotas 1916 m.
Mantas Vaskela. Pramonė, infrastruktūros komponentai tikrai nėra nauji. Tiesiog pasaulyje ieškoma, kas bus „next big finger“, t. y. „kitas didelis dalykas“. Prieš tai buvo „Facebook“, kuris nukonkuravo visus socialinius tinklus, nors socialiniai tinklai anksčiau buvo, buvo jų ir Lietuvoje. Tačiau pasaulyje kilus bumui, pasikeičia visa industrija. Dabar pasaulis tikisi, kad elektromobiliai taps naujuoju bumu. Tačiau šiaip ar taip tai skatina investicijas.
Grįžtant prie lietuviškos realybės, elektromobiliai Lietuvoje, ko gero, neįsibėgės tol, kol neatsiras antrųjų rankų rinka.
Kaip tai suprasti?
Mantas Vaskela. Tai yra naudotų automobilių pardavimo rinka, kai naudoti elektromobiliai Lietuvą pasieks iš Portugalijos ar Airijos. Tada, pirkdamas naują elektromobilį, aš jau žinosiu, už kiek galėsiu jį parduoti po trejeto metų. Antras dalykas, jei žinosiu, kad kasdien man reikia važinėti didelius atstumus, galėsiu nusipirkti panaudotą automobilį. Žmonės tada galės susiskaičiuoti, kiek kainuoja elektromobilio išlaikymas, kiek jie sutaupo.
Dabar galime sakyti, kad kuras ekonomiškas, tačiau kol kas net neįsivaizduojame, už kiek mes jį pirksime vėliau. Procesus stabdo ir kitas klausimas: kada mes pradėsime kurti tam reikalingą infrastruktūrą? Jei dabar Vaidotas pasakytų, jog per trejus metus visi automobiliai Lietuvoje taps elektromobiliais, man tai būtų labai didelis galvos skausmas. Ne tik man, bet ir visiems elektros vartotojams. Dabar elektra labai pigi, nes kelius išlaiko kuro mokestis – akcizas. O jei mes pradėsime važinėti elektra, tai kaip bus finansuojami keliai? Valstybiniu mastu yra labai daug neišspręstų klausimų.
Elektromobilių rinką nori užimti tokios šalys kaip Pietų Afrikos Respublika, Kinija, Indija. Tai yra šalys, turinčios daug gyventojų, ir mums lygintis su jais… Ar tokios mintys jums sparnų nepakerta?
Mantas Vaskela. Kai sakome, kad varžomės su Kinija, tai turime galvoje kokią dviejų, trijų ar penkių šimtų žmonių kompaniją. Ko mums labiausiai reikia, tai ir vyriausybinės, ir infrastruktūros atstovų, ir privataus verslo sinergijos.
Rastis elektromobilių rinkai Lietuvoje tikriausiai lemta ne tik dėl klimato kaitos, taršos problemų, bet ir dėl kylančios naftos kainos. Tačiau yra ir kiti veiksniai: norite matyti Lietuvą kitokią?
Vaidotas Lašas. Tai yra galimybė ne tik viduje susitvarkyti, bet ir galimybė sukurti industriją. Antras dalykas – tai yra puiki proga įgauti energetinę nepriklausomybę.
Šiuo metu labai didelė Lietuvos importo dalis yra iškastinis kuras, kuriuo varomi mūsų automobiliai. Kuro kainos pakyla, o tada pradeda kilti ir visos kitos kainos. Pavyzdžiui, konfliktas Libijoje paveikė mūsų maisto kainas taip, kaip niekada negalėjome įsivaizduoti.
Ko gero, pagrindinis dalykas, kurio mums dabar reikia, – koordinacija, bendravimas. Tai mes bandome daryti kalbėdami – ir čia, ir formaliuose, ir neformaliuose susitikimuose. Didelę reikšmę turi ir vartotojų švietimas. Dauguma Lietuvos vartotojų mano, kad elektromobiliai paremti kažkokiomis nesuprantamomis technologijomis, arba įsitikinę priešingai, jog tai yra senos technologijos, kad elektromobiliuose diegiamos toksiškos ir trumpai leidžiančios važiuoti švino baterijos.
Linas Vaskela. Norisi išugdyti požiūrį, jog tai nėra „kosmosas“, kad tai gali būti visai netolimoje ateityje.
Kas vyksta vastybiniu lygiu?
Linas Vaskela. Valstybiniu lygiu, ir susisiekimo, ir ūkio, ir energetikos ministerijos dirba kartu.
Vaidotas Lašas. Tai gana unikalus atvejis, kai ministerijos po gana ilgų derybų susitarė, bus vykdoma elektromobilių galimybių studija. Kiekviena ministerija turi savų interesų: Susisiekimo ministerija – kad būtų kuo daugiau elektromobilių gatvėse, Ūkio ministerija – kad būtų gaminami elektromobilių komponentai ir kad tai galbūt skatintų mūsų ekonomikos augimą, kad iš to būtų galima išgauti naudos energetiniu požiūriu.
Taigi, kur problema?
Linas Vaskela. Problemos, galima sakyti, ir nėra, tiesiog reikia daugiau iniciatyvų ir darbų. Galbūt ne rytoj, o po kokių penkerių ar dešimties metų tie klausimai taps labai aktualūs.
Lietuvos radijo laida „Žinių amžius“
Vedėja – Jolanta Jurkūnienė
