Britai ruošia kosminį lėktuvą

Birželio mėnesį bus išbandytas svarbus D. Britanijoje kuriamo kosminio lėktuvo „Skylon“, galinčio kilti į orbitą ir leistis horizontaliai, t. y., kaip ir įprasti lėktuvai, hibridinio variklio komponentas.

Jei bandymai bus sėkmingi, mažiau nei po dešimtmečio „Skylon“ gali pakilti į kosmosą, pranešė šį erdvėlaivį projektuojančios britų bendrovės „Reaction Engines“ atstovai. Nors „Skylon“ kol kas tėra koncepcijos patvirtinimo tyrimų etape, šis projektas jau įveikė kelis labai kruopščius dizaino patikrinimo testus, atliktus nepriklausomų ekspertų, sakoma pranešime.

Birželio mėnesį „Reaction Engines“ planuoja išbandyti revoliuciniu vadinamo savo hibridinio reaktyvinio – raketinio variklio šaldymo sistemą. Anot bendrovės atstovų, šio testo rezultatai bus labai svarbūs: nuo jų esą gali priklausyti viso projekto ateitis. Teigiama, kad ant kortos pastatytas jau suplanuotas 350 mln. dolerių finansavimas, kurį „Skylon“ kūrimui skiria privatūs investuotojai.

„Skylon“ remiasi „Hotol“ (horizontal take-off and landing) kosminio lėktuvo, galinčio kilti ir leistis vertikaliai, koncepcija, pirmą kartą pasiūlyta britų inžinierių 9-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Nepilotuojamas „Skylon“ būtų visiškai autonominis, jis galėtų daugybę kartų kilti į Žemės orbitą ir leistis į oro uostus kaip įprastas lėktuvas.

Naujausiuose „Skylon“ projekto brėžiniuose šis erdvėlaivis yra 84 metrų ilgio, sveria maždaug 303 tonas. Jis galėtų iškelti į orbitą maždaug 11,3 tonų krovinį, nors „Reaction Engines“ planuoja ateityje naudingojo krovinio ribą padidinti iki 16,5 tonų. Projekto vykdytojų teigimu, „Skylon“ būtų palyginti pigus ir greitas skrydžių į orbitą aplink Žemę būdas: tokie lėktuvai, grįžę iš kosmoso, galėtų vėl kilti tepraėjus vos 2 dienoms. Per visą naudojimo laiką vienas „Skylon“ kosminis lėktuvas galėtų atlikti apie 200 skrydžių į orbitą.

Nors iš pradžių „Skylon“ į kosmosą keltų tik krovinius, ilgainiui būtų sukurtos erdvėlaivio modifikacijos, kurios leistų skraidinti į orbitą maždaug 30 keleivių. Bendrovės atstovų teigimu, vietoje krovinių konteinerio tereikėtų įrengti specialią keleivių ir įgulos kapsulę, o tai reiškia, kad tam tikri „Skylon“ modeliai būtų pilotuojami.

Skirtingai nuo NASA erdvėlaivių „Space Shuttle“ bei kitų kosminių lėktuvų projektų, „Skylon“ pakilimo metu nenaudotų papildomų raketų nešėjų: šis kosminis lėktuvas yra vienos pakopos. Jame bus naudojamas unikalus hibridinis reaktyvinis – raketinis variklis SABRE, deginsiantis vandenilį ir deguonį. Pirmajame skrydžio etape jis veiks kaip tiesiasrovis reaktyvinis variklis, imantis deguonį iš atmosferos, kol lėktuvas pakils į maždaug 26 kilometrų aukštį, o jo greitis 5 kartus viršys garso greitį. Tada SABRE persijungs į raketinio variklio režimą ir ims deginti lėktuvo kuro talpose sukauptą vandenilį ir skystą deguonį. Toks hibridinis variklis žymiai sumažina pakilimo kaštus ir leidžia skraidinti didesnį svorį, teigia projekto vykdytojai.

Į SABRE variklį dideliu greičiu traukiamas oras bus labai karštas, todėl pirminiame skrydžio etape jis turi būti efektyviai atšaldomas – pasak inžinierių, maždaug minus 150 laipsnių pagal Celsijų, prieš suslegiant deguonį iki reakcijai su vandeniliu tinkamo lygio. Būtent ši atmosferinio deguonies atšaldymo sistema bus tikrinama birželio mėnesį, sakoma pranešime.

Jei pirminio oro atšaldymo sistema veiks kaip numatyta, investuotojai skirs dar 350 mln. dolerių naujam „Skylon“ kūrimo etapui. Jo metu planuojama visiškai užbaigti kosminio lėktuvo dizainą ir iki 2014 m. atlikti visaverčius jo variklio bandymus.

Skelbiama, kad jei birželį įvyksiantys bandymai bus sėkmingi, į pirmuosius suborbitinius skrydžius „Skylon“ gali pakilti dar iki 2016 metų, o iki 2018-ųjų jis gali pradėti skrydžius į Žemės orbitą. Komercinis tokių erdvėlaivių naudojimas planuojamas iki 2020 m.