Per ateinantį dešimtmetį lietuviškos lazerių kompanijos įsitvirtins puslaidininkinės elektronikos pramonėje – taip, kaip per praėjusį dešimtmetį sugebėjo įsitvirtinti mokslinėje rinkoje. Ši rinka dešimtis kartų didesnė už mokslinę, – tvirtina lazerių technologijų pasiekimais garsėjančios bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas.
Per ateinantį dešimtmetį lietuviškos lazerių kompanijos įsitvirtins puslaidininkinės elektronikos pramonėje – taip, kaip per praėjusį dešimtmetį sugebėjo įsitvirtinti mokslinėje rinkoje. Ši rinka dešimtis kartų didesnė už mokslinę, – tvirtina lazerių technologijų pasiekimais garsėjančios bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas.
Pažangiausiu pasaulyje lazeriu pripažintas lietuvių sukurtas prietaisas „NT200“
– „Ekspla“ sukurtam lazeriui „N200“ JAV įteiktą tarptautinį „Prism Awards for Photonics Innovation“ apdovanojimą palyginote su „Oskaru“ lazerių srityje. Kas šioje sėkmės istorijoje Jūsų manymu suvaidino svarbiausią vaidmenį? Kuo „N200“ išsiskyrė iš kitų apdovanojimams nominuotų mokslinių lazerių?
– Pagrindinis jo išskirtinumas tas, kad, pritaikius naujausius technologinius pasiekimus, buvo gautos žymiai geresnės produkto vartotojiškos savybės. Šią technologiją yra įsisavinusi ne viena pasaulinė kompanija, bet dar reikia sugalvoti, ką išskirtinio galima būtų pateikti vartotojui. Čia mums pavyko.
– Kokios „Eksplos“ gaminamų lazerių naudojimo sritys ir būdai? Gal tai labai siaura rinkos niša, kurioje konkurencija yra mažesnė, nei komercinių pramoninių ar kitų ne mokslinės paskirties lazerių rinkoje?
– Pasaulinė mokslinių lazerių rinka tikrai nėra labai didelė, tik apie 150 mln. JAV dolerių. Tik yra kitos jos savybės, dėl kurių visi pasauliniai lazeriniai gigantai joje aršiai kaunasi. Ji yra stabili, nebūna didelių šuolių ir kritimų, ir joje išbandomos naujausios lazerių technologijos, kurios po 5–7 metų ateina į pramoninę rinką. „Eksplos“ mokslinių lazerių programos pardavimai siekia apie 8 mln. JAV dolerių.
– Ką „Ekspla“ žino ir moka geriau, nei mokslinius lazerius kuriančios JAV, Japonijos, Europos ir kitų šalių bendrovės? Gal lietuviškuose lazeriuose naudojami ne importuojami, o Lietuvoje pagaminti komponentai ir reikiamos medžiagos? O gal neleidžiate konkurentams naudotis savo patentuotomis technologijomis?
– Mūsų lazeriuose naudojami ir Lietuvoje, ir kitose šalyse pagaminti komponentai. Patentai mus apsaugo ne nuo konkurentų technologijos atkartojimo, bet nuo konkurentų bandymo mus išstumti iš savų šalių rinkos, ypač JAV. Mūsų verslo sėkmės pagrindinis principas – keliais žingsniais lenkti savo konkurentus. Nuo kopijavimo ar technologijos atkartojimo neapsisaugosi, ypač kai į mūsų rinką vis stipriau veržiasi Kinijos kompanijos. Nuo technologijų vagystės geriausiai apsaugo naujai sukurta technologija.
– Ar tikrai lietuviškų mokslinių lazerių pramonės šaknys siekia sovietinės Lietuvos laikus, maždaug 1970–1990 metų laikotarpiu Fizikos instituto mokslininkų sukauptą mokslo žinių bagažą?
– Tikrai. Tais metais Lietuvoje susiformavo lazerių mokykla, Vilniaus universiteto ir Fizikos instituto mokslininkai įgijo kompetencijų, pelnė vardą mokslo pasaulyje. Atsirado terpė, kurioje galėjo gimti mokslinių pasiekimų komercializavimo ir verslo idėjos.
– Teigiama, kad lietuviškus lazerius kuriančioms privačioms bendrovėms teliko tik komercializuoti institute padarytus išradimus. Ar tokia buvo ir „Eksplos“ verslo pradžia? Kokius svarbiausius savo bendrovės mokslininkų ir inžinierių pasiekimus, labiausiai prisidėjusius prie lietuviškų lazerių sėkmės tarptautinėse rinkose, galėtumėte paminėti?
– Lietuviškoms kompanijoms savo verslo pradžioje ir vėliau reikėjo gana daug investuoti, kad iš mokslininkų pasiekimų, aprašytų moksliniuose straipsniuose, sukurtų technologijas, gamybai ir vartotojams tinkančius produktus. Dėl to reikėjo nemažai investuoti į mokslinius tyrimus pačiose kompanijose, kad būtų galima praktiškai patikrinti moksliniuose straipsniuose pateiktus teiginius ir pritaikyti juos gamybai. Reikėjo investuoti į rinkodaros tyrimus, kad sužinotų, ko vartotojams reikia. „Ekspla“ apie 10 proc. savo pardavimų apimties kasmet išleidžia moksliniams tyrimams.
– Kokie pagrindiniai „Eksplos“ konkurentai pasaulinėje rinkoje?
– Skirtinguose produktų grupėse – skirtingos kompanijos, yra kelios pasaulinės korporacijos iš JAV, yra nemažai ir panašių į „Eksplą“ kompanijų, atsiranda ir mokslininkų grupių išradimų komercializavimo įmonių (spin-off) prie universitetų, kurie iššoka į rinką su naujesnėmis technologijomis.
– Kaip mokslinių lazerių rinka pasikeitė per pastaruosius 2–3 metus, kaip šie pokyčiai atsilieps Jūsų bendrovės veiklai, siekiamiems tikslams?
– Technologiniai sprendimai, per pastaruosius 5 metus sukurti lazerių ir kitose srityse, sudarė galimybes pritaikyti ultratrumpų impulsų lazerius industrinėje rinkoje. Iš esmės tai saulės baterijų, šviesos diodų (LED), plokščiųjų ekranų gamyba. Kadangi ultratrumpieji impulsai visada buvo „Eksplos“ stiprioji pusė, mums atsiveria naujos galimybės. Į jas pastaraisiais metais daug investuojame ir tikimės spartaus augimo.
– Kokią regite lietuviškų lazerių pramonės ateitį po 10 metų? Kokiose srityse tada bus naudojami lietuviški lazeriai, kaip jie skirsis nuo dabartinių?
– Per ateinantį dešimtmetį lietuviškos lazerinės kompanijos įsitvirtins puslaidininkinės elektronikos pramonėje – taip, kaip per praėjusį dešimtmetį sugebėjo įsitvirtinti mokslinėje rinkoje. Ši rinka dešimtis kartų didesnė už mokslinę.
