Vokietijos mokslininkams pirmą kartą pavyko į banknotus įdiegti organinius tranzistorius. Šis pasiekimas gali turėti pačių įvairiausių pritaikymo galimybių, pradedant didesniu popierinių pinigų saugumu, baigiant vyriausybių kontroliuojamomis pinigų sekimo technologijomis.
Vokietijos mokslininkams pirmą kartą pavyko į banknotus įdiegti organinius tranzistorius. Šis pasiekimas gali turėti pačių įvairiausių pritaikymo galimybių, pradedant didesniu popierinių pinigų saugumu, baigiant vyriausybių kontroliuojamomis pinigų sekimo technologijomis.
Vokietijos Maxo Plancko Kietojo kūno tyrimų instituto organinės elektronikos grupės vadovas Hagenas Klaukas kartu su savo kolegomis iš Štutgarto (Vokietija) bei Japonijos sukūrė miniatiūrinius mažai energijos vartojančius organinius tranzistorius, tinkamus naudoti popieriniuose banknotuose, pranešė „Discovery News“.
„Iki šiol nė vienoje pasaulio šalyje nėra pinigų, turinčių aktyvias elektronines funkcijas. Mes žengėme patį pirmąjį žingsnį siekdami pademonstruoti, kad organinius tranzistorius įmanoma įterpti į banknotus“, – pareiškė mokslininkas.
Bankai jau seniai nagrinėja galimybę, kaip būtų galima padidinti popierinių pinigų saugumą naudojant į juos įterptas silicio mikroschemas, tačiau ši technologija dėl visos eilės apribojimų negali būti pritaikyta banknotams. Tačiau Vokietijos mokslininkų išrasti organiniai tranzistoriai tam atveria tiesų kelią, sakoma pranešime.
5 dolerių banknotas su pritvirtinta organinių tranzistorių plėvele. H. Klauko nuotr.
H. Klauko vadovaujama tyrėjų grupė sukūrė organinių plonos plėvelės tranzistorių (TFT) gamybos būdą kambario temperatūros sąlygomis, nenaudojant nuodingų tirpiklių. Lankstiems 250 nanometrų storio tranzistoriams, veikiantiems esant vos 3 V įtampai, pagaminti prireikė labai nedidelio aliuminio ir aukso kiekio.
Skelbiama, kad mokslininkai, kurdami šiuos tranzistorius, iš pradžių neketino jų naudoti banknotuose, tačiau tokia idėja kilo pradėjus bandymus, kurių metu buvo siekiama pritvirtinti organinius tranzistorius prie „neįprastų“ paviršių. Popierius šiuo požiūriu yra kur kas didesnė problema, nei plastikas, nes popieriaus paviršius yra nelygus ir šiurkštus. Silicio membranų prilipdymas prie popierinio paviršiaus reikalauja specifinio cheminio proceso, kurį naudojant galima sugadinti banknotus, sakoma pranešime.
Tačiau, pasak H. Klauko, tam tikra pastaraisiais metais institute pasiekta pažanga tobulinant organinius tranzistorius padėjo įveikti šį iššūkį: dabartiniai tranzistoriai žymiai geriau pritaikyti nelygiems paviršiams. Organinių tranzistorių plėvelės yra tokios plonos, kad gali būti tvirtinamos ir prie gruoblėtų paviršių.
Mokslininkai savo tyrimo rezultatus pristatė žurnale „Advanced Materials“. Straipsnis iliustruojamas naujųjų tranzistorių, įdiegtų JAV dolerių, Šveicarijos frankų, eurų bei Japonijos jenų banknotuose, nuotraukomis.
Pasak mokslininkų, šie žemos įtampos tranzistoriai vieną dieną gali būti pradėti naudoti kaip popierinių pinigų apsaugos priemonė arba pinigų sekimo įrankis, galintis bevieliu ryšiu perduoti įrašytą informaciją į specialų skenerį. Nors tokia elektroninio pinigų sekimo sistema tėra tik teorinė, H. Klauko teigimu elektronikos ir mechanikos inžinieriai galėtų imtis tobulinti šią technologiją, kad sukurtų visiškai funkcionalią, nuotoliniu būdu valdomą elektroninę mikroschemą, skirtą diegti popieriniuose piniguose.
Nors vokiečių mokslininkai pademonstravo tik organinių tranzistorių pritvirtinimo prie banknotų paviršiaus galimybę, kiti mokslininkai mano, kad tokias mikroschemas būtų galima įspausti į popierių dar spaustuvėje, banknotų gamybos metu.
Naujasis vokiečių mokslininkų pasiekimas jau įkvėpė sąmokslo teorijų entuziastus: internete jau diskutuojama, kaip vyriausybės galėtų pasinaudoti pinigų sekimo technologijos galimybėmis. Pasak vienų, bankomatuose išgryninami pinigai galėtų identifikuoti jų savininką, o atsiskaitymo grynaisiais vietose specialūs kasos aparatai galėtų nuskaityti pinigų mikroschemas ir įrašyti į atmintį, už ką buvo sumokėta. Kiti šaiposi, kad, gavę grynuosius, žmonės gali būti įspėti išleisti juos per tam tikrą laiką, pavyzdžiui, per 60 parų, nes po to banknoto „galiojimo laikas“ pasibaigs. Trečių manymu, pinigų sekimo technologija neišvengiamai atves prie totalios „Didžiojo brolio“ sekimo sistemos, nes atsiskaityti grynaisiais gali būti leidžiama tik tose prekybos vietose, kuriose naudojamos pinigų sekimo sistemos, antraip grynieji pinigai negalios.
