Alytiškis Raimondas, panorėjęs, savo namų svečiams gali pateikti staigmeną: jiems gaivinamųjų gėrimų įpiltų ir patiektų ne šeimininko ar šeimininkės rankos, o grakšti, nors ir metalinė roboto rankelė. iandienos pasaulyje robotai jau lyg ir nieko nebestebina. Kaip alytiškiui Raimondui kilo mintis sukonstruoti robotą?
Alytiškis Raimondas, panorėjęs, savo namų svečiams gali pateikti staigmeną: jiems gaivinamųjų gėrimų įpiltų ir patiektų ne šeimininko ar šeimininkės rankos, o grakšti, nors ir metalinė roboto rankelė. Ją matote nuotraukoje, o šio tvarinio autorius Raimondas kol kas pageidavo, kad nebūtų skelbiama jo pavardė. „Vėliau, jei norėsite parašyti apie antrą mano robotą“, – pažadėjo ateityje identifikuotis autorius. O štai šį tą apie savo pirmąjį robotą papasakoti sutiko.
Norėjosi išbandyti jėgas
Senųjų kultūrų mitologijoje, legendose randama pasakojimų apie dirbtinius žmones. Kažkodėl nuo civilizacijos pradžios žmogus siekė sukurti į save panašų tvarinį – pagalbininką. Raimondas įterpia citatą iš vieno filmo apie senovės technikos išradimus: dar Herodoto laikais buvo pradėta kurti čiulbantys paukščiai, liftai, besikeičiančios dekoracijos scenoje ir kitokie stebuklai, žavėdavę ano meto aukštuomenę.
Anot laisvųjų informacijos šaltinių, terminą „robotas“ pirmą kartą panaudojo čekų rašytojas Karelas Čapekas savo pjesėje „Rosumo universalieji robotai“. Pjesės veiksmas prasideda fabrike, gaminančiame dirbtinius žmones – robotus. Tačiau K. Čapekas nesiekė tapti įteisintuoju žodžio „robotas“ išradėju. Autorystę jis priskyrė savo broliui, rašytojui ir dailininkui Jozefui Čapekui. „Robota“ čekiškai, kaip ir daugelyje slavų kalbų, paraidžiui reiškia „darbą“. Taip pat žodis „robota“ žymėjo priverstinį baudžiauninkų darbą ponui – lažą.
Šiandienos pasaulyje robotai jau lyg ir nieko nebestebina. Jų esama įvairiausių: nuo pliušo kailiuku apvilktų žaisliukų iki specializuotų robotų, be kurių šiandien nebeišsiverstų įvairios ūkio šakos. Robotai vaidina spektakliuose, šoka balete, piešia, kuria skulptūras. Įdomu, ar žmogaus fantazija, išgalvojant vis naujų dirbtinių savo „antrininkų“, yra ribota?..
Kaip alytiškiui Raimondui kilo mintis sukonstruoti robotą? „Tiesiog norėjosi pabandyti tai padaryti. Aš labai mėgstu konstruoti, domiuosi naujovėmis, bet nepamirštu, kad nauja yra gerai užmiršta sena. Yra tekę dalyvauti įvairiuose seminaruose ir konferencijose, kuriose žmonės demonstruodavo savo iš kompiuterinių lego pagamintus robotus. Man kilo mintis, kad galima padaryti ką nors įdomaus iš to, kas yra išmetama – panaudotų, nebereikalingų medžiagų“, – aiškina konstruktorius iš pašaukimo.
Pritaikyti galima įvairiai
Iš to, ką senų automobilių dalimis prekiaujanti UAB „Vyteksta“ buvo numačiusi išmesti, išmaningas konstruktorius padirbino įdomų mechanizmą. Iš senų automobilių detalių sukonstruota roboto ranka gali judėti 90 laipsnių amplitude, atlikti skirtingas operacijas – pilti, kelti, sukti. Roboto valdymas kol kas rankinis, pagrįstas 5 varikliukų veikimu. Ateityje rankelę ketinama prijungti prie kompiuterio, Raimondas kuria atitinkamą programinę įrangą.
Alytiškis robotą kūrė savo malonumui, norėdamas išbandyti jėgas, o ne kokiam nors konkrečiam tikslui. Rankos pritaikymas gali būti įvairus, priklausomai nuo naudotojo fantazijos. Mažiems vaikams galbūt įdomu ta rankele kilnoti, dėlioti kubelius. Vyresniesiems robotas gali būti patraukli mokymo priemonė, pavyzdžiui, suteikianti nemažai žinių apie elektros pavaras. Entuziastingas šachmatininkas su robotu galėtų žaisti patinkantį žaidimą, tiesa, mąstyti tektų už du... „Jeigu automatą uždėsite – tai ir šaudys!“ – juokiasi Raimondas, kalbėdamas apie savo roboto universalumą.
Robotą alytiškis konstravo penkis mėnesius, prie savo tvarinio prisėsdamas tik laisvu nuo darbo laiku. „Robotas man kainavo ganėtinai nemažai, kiek – nesakysiu“, – erdvę spėliojimams palieka kūrėjas. Ir jau žada meistrauti kitą robotą – taip pat ranką, tik kitokią.
Žmonai – ne konkurentas
Raimondo šeima tikriausiai ne itin žavėjosi, kad jis vos ne pusę metų visą savo laiką skyrė konstruojamam robotui...
„Manau, kad žmona ar visa šeima visada priekaištaus: ar tu ką nors darysi, ar nieko nedarysi, ar leisi pinigus, ar ne. Kas nors vis tiek bus problemiška, – juokiasi Raimondas. – Kai mano moteris yra šalia manęs, man labai gerai. Tačiau kartais norisi ką nors padaryti, ir žmoną tenka patraukti truputį į šoną. Štai, tada prasideda problemos... Moteris gali baimintis, kad jau ne vyras , o robotas rytais pateiks jai kavą...“
„Žmogaus rankų triūso ir šilumos joks įrenginys niekada nepakeis“, – jau rimtai tvirtina konstruktorius.
Alytiškio kūriniu labai domisi jo draugai, pažįstami – nori su rankele pažaisti, klausinėja, kur, kaip autorius robotą panaudos.
Raimondas dar nenusprendė, ką ateityje darys su sukurtuoju robotu. Viena aišku: atgal į metalo laužą jo tikrai neišmes ir jis nebus vienintelis toks kūrinys. O jeigu rasis galvotų alytiškių, besidominčių robotų kūrimu, Raimondas, regis, sutiktų organizuoti ir šios srities mėgėjų būrelį. Kuriant robotus visada praverčia ir kitų pagalba – reikia ir suvirintojų, ir tekintojų, inžinierių idėjų techniniam sprendimui. Jei susidomėjote, turite idėjų ar galite padėti, rašykite el. paštu alytus.robotas@gmail.com.
