Daugelis vairuotojų vis dar įtariai žiūri į elektra varomas transporto priemones, laiko jas nesuvokiamomis ateities technologijomis, kurioms sugedus būtų nežinia ką daryti. Vilnietis Šarūnas Šutavičius į tokias kalbas numoja ranka: „Elektrinį mopedą turėti dar paprasčiau ir pigiau nei įprastą. Viskas, ką reikia žinoti, – kaip jį įjungti.
Jo „degalinė“ – elektros lizdas, galingumas – kokio tik nori, kelionės juo kilometro kaina – 2 centai. Tai elektrinis mopedas, suprojektuotas ir sukonstruotas Lietuvoje, vieno žmogaus rankomis.
Daugelis vairuotojų vis dar įtariai žiūri į elektra varomas transporto priemones, laiko jas nesuvokiamomis ateities technologijomis, kurioms sugedus būtų nežinia ką daryti. Vilnietis Šarūnas Šutavičius į tokias kalbas numoja ranka: „Elektrinį mopedą turėti dar paprasčiau ir pigiau nei įprastą. Viskas, ką reikia žinoti, – kaip jį įjungti.“
Išorė neišsiskirianti
Elektrinis Š. Šutavičiaus mopedas nedaug skiriasi nuo įprasto. Tik akylas stebėtojas pamato, kad jis neturi duslintuvo, o važiuodamas skleidžia tik švelnų zyzimą. 24 metų vaikinas mopedą sukonstravo per du mėnesius savo namuose ir garaže. Kaip pagrindas transporto priemonei buvo panaudotas benzininis „Peugeot“ mopedas, nes su savadarbiu rėmu jo būtų neįmanoma užregistruoti.
Elektrinio mopedo variklį vaikinas įmontavo vietoj buvusio generatoriaus. Internetu Kinijoje pirktas nedidelis, vos 8 cm skersmens varikliukas iš tiesų buvo skirtas radijo bangomis valdomiems lėktuvų modeliams, tačiau vaikinas jį perdarė ir sustiprino. „Su kiniškais prietaisais visada taip – pirmiausia reikia ne įjungti, o išardyti, nes matai, kad jis tiesiog negali veikti arba veiks vos kelias minutes“, – aiškino Š. Šutavičius. Visas kitas elektrinio mopedo dalis – akumuliatorių, visą elektros sistemą suprojektavo ir surinko jis pats. Teko modifikuoti ir sankabą, vietoj alkūninio veleno įdėti specialiai pagamintą naują ašį ir išvedžioti daugybę laidų.
Įmontavo tris mikroprocesorius
Mopedo degalų bake vietoj benzino dabar galima rasti kitokių degalų šaltinį – iš 20 plokštelių surinktą akumuliatorių. Jis yra esminė mopedo detalė, nes būtent nuo akumuliatoriaus savybių priklauso, ar elektrinę transporto priemonę bus verta eksploatuoti.
Transporto priemonė dabar veikia labiau kaip kompiuteris. Į mopedą Š. Šutavičius įmontavo tris mikroprocesorius – vienas valdo variklį, kitas – spidometro ekraną, rodantį ne benzino kiekį bake, o elektros suvartojimą, o trečiasis – akumuliatorių.
„Plokšteles reikia prižiūrėti, kad kiekvienos įtampa neviršytų kritinės ribos ir nenukristų žemiau jos, todėl yra mikroprocesorius, kuris tai seka. Vairuotojui reikia tik žinoti, kaip įjungti degimą – pasuki raktelį ir jau gali važiuoti“, – dėstė jis.
Šarūnas pasakojo specialiai pasirinkęs mopedą, kurio degalų bakas sumontuotas priekyje, nes į tokį modelį galima sutalpinti didesnį akumuliatorių. Šiuo metu elektrą kaupia nedidelis, 11 kilogramų sveriantis akumuliatorius, kurio didžiausia įmanoma galia – 60 kilovatų (kW), o vienu įkrovimu galima nuvažiuoti 30 kilometrų. Š. Šutavičius pripažįsta, kad tai nėra daug, bet didesniam akumuliatoriui tiesiog neužteko pinigų. „Jei finansai neribotų, būtų galima sutalpinti dar tris tokius akumuliatorius ir vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas pailgėtų iki 120 km“, – tvirtino jis.
Kompiuteris variklyje
Š. Šutavičiaus manymu, taip galima perdaryti bet kokį motorolerį. „Tokį motorolerį galima užregistruoti, tik techniniame pase reikėtų pakeisti vieną žodelį – degalų tipas ne benzinas, o elektra. Galią taip pat būtų galima padaryti, kokią tik reikia. Jeigu benzininis variklis buvo 3,5 kW, tai būtų galima įdėti apie 17 kW galios elektrinį. Jei jos per daug, kompiuterio programoje užtektų pakeisti kelis skaičius ir galingumas būtų apribotas“, – pasakojo elektrinio mopedo kūrėjas. Pasak jo, tokios pat galios elektrinis motoroleris įsibėgėtų greičiau už benzininį, nes elektros variklis iš karto veikia maksimaliais apsisukimais.
Artimiausi Š. Šutavičiaus planai – įmontuoti mopede srovės keitiklį, kad mopedą būtų galima įkrauti tiesiai iš elektros lizdo. „Atvažiavai į kavinę arbatos, įsijungei į elektros lizdą ir kol išgersi arbatą, akumuliatorius bus visiškai įkrautas už maždaug 60 centų“, – vaikinas aiškino sistemos veikimo principus. Visiškai nuo nulio įkrauti akumuliatorių užtrunka 25 minutes, tam reikia 1,3 kilovatvalandės, taigi nuvažiuoti vieną kilometrą kainuoja vos 2 centus.
Sistemos pinga
Žinoma, į važiavimo išlaidas reikėtų įskaičiuoti ir transporto priemonės kainą, bet Š. Šutavičius patikino, kad elektros sistema motoroleriams nėra tokia brangi, kaip galėtų pasirodyti. Pastaruoju metu vis daugiau įmonių ima gaminti akumuliatorių plokšteles, todėl jos per kelerius metus atpigo apie tris kartus. Todėl, Š. Šutavičiaus manymu, nupirkti iš gamyklos motorolerio kėbulą be benzino sistemos ir įmontuoti elektrinę sistemą galėtų kainuoti vos tūkstančiu litų daugiau, nei toks pats motoroleris kainuotų pardavėjo salone.
Kiek jis pats išleido savo kūriniui, Šarūnas negalėjo tiksliai pasakyti, nes panaudojo nemažai jau turėtų medžiagų. „Ką turėjau, iš to surinkau. Bet jei reikėtų pakartoti, tai galėtų būti apie 8 tūkst. litų ir dar motorolerio kaina“, – teigė jis.
Smagūs išradimai
Elektrinio mopedo konstravimas Š. Šutavičiui nėra atsitiktinis bandymas sukurti ką nors nepaprasto. Prieš dvejus metus jis buvo sukonstravęs elektrinį dviratį, galintį į įkalnę važiuoti net 60 km per valandą greičiu. Be to, vienam Vilniuje gyvenančiam menininkui jis sukūrė originalų durų skambutį. „Prie durų nėra dėžutės su mygtuku, reikia pastuksenti. O viduje nėra skambučio – yra vazonas su gyvu medeliu, kuris, pastuksenus į duris, ima drebėti. Toks prietaisas veikia radijo bangomis, be jokių laidų. Šiais laikais viskas, ko reikia, tai tik mintis. Visa kita yra padaroma“, – dėstė vaikinas, Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs elektronikos inžinerijos bakalauro studijas. Įvairius prietaisus dabar jis kuria tik savo malonumui – gabus vaikinas yra bedarbis.
Pašnekovas neslėpė nusivylęs studijų kokybe. Nuo mažens besidomintis elektronika vaikinas tvirtino universitete sužinojęs tik teorijų, aprašančių jo praktines žinias, bet diskutuoti apie naujausias technologijas dėstytojai vengdavo. Jis vylėsi ateityje pradėti savo verslą arba rasti darbdavį, kuris gerbtų jauną inžinierių už jo sugebėjimus.
Sukūręs elektrinio mopedo projektą vaikinas bandė kreiptis į Lietuvos įmones, siūlyti joms savo idėjas, tačiau nesėkmingai. Š. Šutavičius įsitikinęs, kad Lietuvoje būtų galima gana nesunkiai pradėti gaminti elektra varomų transporto priemonių dalis, ar net elektrinius motorolerius, o investicijos, kylant elektrinių transporto priemonių paklausai, greitai atsipirktų, be to, būtų sukurta naujų darbo vietų.
