Elektromobilis pavadinimu „JonElis“ yra padarytas ant „Ford Connect“ automobilio bazės. Apskaičiuota, kad važiuojant šiuo elektromobiliu bus ne tik neteršiama gamta, tačiau bus pasiekiama ir ekonominės naudos – 100 km nuvažiuoti kainuos apie 8 Lt. Jūsų dėmesiui – pokalbis su vienu iš „JonElio“ kūrėju – Jonu Navicku.
Elektromobilis pavadinimu „JonElis“ yra padarytas ant „Ford Connect“ automobilio bazės. Apskaičiuota, kad važiuojant šiuo elektromobiliu bus ne tik neteršiama gamta, tačiau bus pasiekiama ir ekonominės naudos – 100 km nuvažiuoti kainuos apie 8 Lt. Jūsų dėmesiui – pokalbis su vienu iš „JonElio“ kūrėju – Jonu Navicku.
„JonElis“ – verslo projektas, mokslinis darbas ar automano hobis?
Norėjosi susikurti elektromobilį, tad iš pradžių tai buvo hobis, bet palaipsniui peraugo į verslą. Dabar „JonElis“ – reklaminis automobilis, skirtas pristatyti mūsų kuriamiems ir parduodamiems elektromobilių technologijų sprendimams. Tad šiuo atveju stengėmės padaryti jį patraukliu iš išorės, kad pritrauktų žmones, o jau priėję pamatytų ir sumontuotas technologijas.
Kokia „JonElio“ galia, sukimo momentas?
Šiuo metu „JonElio“ galia 50 kW, sukimo momentas apie 200 Nm, maksimalus pasiekiamas greitis 130 km/h. Nors labai didžiuojamės „JonElio“ projektu, tačiau matome daug dalykų, kuriuos reikia tobulinti. Šiuo metu aktyviai tobuliname technologiją, tad „JonElis“ neužilgo turės 70 kW variklį. Pasirinktas / pagamintas kėbulas nėra labai dėkingas elektromobiliui, nes jis sveria apie 1,5 tonos, jo oro pasipriešinimo koeficientas 0,7 (kai normalus būtų 0,3), pasipriešinimo riedėjimui koeficientas 0,4 (kai normalu būtų 0,2–0,22). Tad montuojant mūsų sukurtas elektromobilių technologijas į tinkamesnį kėbulą rezultatai bus dar geresni.
Jeigu „JonElis“ reklama, vadinasi kažką parduodate?
Taip, visa elektros įranga, kokia yra sumontuota šiame automobilyje yra parduodama. Ją gali įsigyti bet kuris automanas ir pats sumontuoti į standartinį automobilį ar pasinaudoti mūsų komandos pagalba. Susidomėjimas šia sritimi nuolat auga, nors klientų jau atsiranda ir Lietuvoje, kol kas didesnį susidomėjimą jaučiame iš užsienio.
Dabartinis elektromobilio įrangos kompelktas gali būti suprogramuotas veikti vienu iš dviejų režimų:
- Maksimalus išvystomas sukimo momentas 300 Nm prie 1500 aps./min. arba
- Maksimalus išvystomas sukimo momentas 200 Nm prie 3000 aps./min.
Variklis žinoma sukasi ir toliau (iki 10000 aps./min.), tačiau sukimo momentas mažėja.
Darosi vis įdomiau… kaina?
Elektros variklis ir keitiklis kainuoja apie 12000 Lt. Papildomai reiktų prikomplektuoti akumuliatorius ir pakrovėją – čia jau kiekvienam pagal savo kišenę ir norus. Tai gali kainuoti nuo 2000 iki 20000 Lt. Turintiems tvarkingą standartinį automobilį ir norintiems jį perdaryti į elektromobilį, iš viso prireiktų apie 35000 Lt.
Tarkime, imame automobilį „Toyota Aygo“ ir bandykime jį paversti elektromobiliu, kokio rezultato galime tikėtis sumontavus į jį jūsų sukurtas technologijas?
Toks automobiliukas iki 100 km/h įsibėgėtų per maždaug 9 sekundes, galėtų pasiekti apie 160 km/h maksimalų greitį, su pilnai pakrautais akumuliatoriais nuvažiuotų apie 150 km. Vertinant bendrą elektromobilių technologijų išvystymo pasaulyje lygį – tokie parametrai šiai dienai yra tikrai verti pagarbos.
Montuojant elektromobilio technologijas į standartinį automobilį reikia labai atkreipti dėmesį į du itin jautrius parametrus – svorį ir automobilio aerodinamikos bei riedėjimo pasipriešinimo koeficientus.
Toliau vystykime šį hipotetinį projektą – iš „Toyota Aygo“ išmontavom visa kas nereikalinga, sumontavom elektros variklį, keitiklį, akumuliatorius ir… atėjo laikas techninei apžiūrai. Kas tada?
Šiuo metu Lietuvoje toks automobilis techninės apžiūros nepraeitų. Norint jį pripažinti techniškai tvarkingu pagal dabar galiojančius įstatymus reikėtų nueiti „kryžiaus kelius“ ir… nežinia ar tas pastangas vainikuotų pergalė. Tačiau šioje srityje išties yra džiugių žinių – Valstybinė Kelių Transporto Inspekcija ruošia naujus reikalavimus, kurie ženkliai supaprastins tokias procedūras, tad esame įsitikinę, kad greitai tai taps nebe kliūtimi elektromobilių populiarėjimui Lietuvoje.
Kur būtų galima pamatyti „JonElį“?
Geriausias metas tam – spalio 23 d. vyksiantis renginys „Vilnius green day“ per CO2 E-Race, ten ir lauksime!
Ačiū už pokalbį.
Apie „JonElį“
Elektromobilis pavadinimu „JonElis“ yra padarytas ant „Ford Connect“ automobilio bazės. Tačiau pirmtako kėbulas stipriai pakeistas, tad originalių „Ford“ detalių likę ne taip ir daug. Vietoj buvusio standartinio dyzelinio variklio įmontuotas elektrinis, trifazis variklis. Jis per movą yra sujungtas su originalia greičių dėže. Toks jungimas leidžia be didelių pastangų perdaryti bet kokio gamintojo gaminamą automobilį. Pasak kūrėjų, šis sujungimo procesas nėra sudėtingas, tad jį automanai gali atlikti savo garaže, kuriame yra bazinis įrankių komplektas.
Variklį valdo valdymo blokas, kuris nuolatinę įtampą verčia trijų fazių kintama įtampa, tuo pačiu pagrindinius parametrus pastoviai siunčia į CAN magistralę. Šis valdiklis taip pat gali variklį perjungti į generatoriaus rėžimą. Regeneraciniu stabdymo būdu (kai variklis veikia kaip generatorius) stabdant automobilį mechaninė stabdymo energija paverčiama elektros energija, kuri yra gražinama atgal į traukos bateriją. Šio valdiklio darbinė įtampa 144 V. Automobilyje yra sumontuoti 45 ličio geležies fosfatų (LiFePO4) tipo 100 Ah talpos akumuliatoriai. Šie akumuliatoriai tarpusavyje sujungti nuosekliai, taip gaunama darbinė (144 V) įtampa. Su numatytu kiekiu ir talpos akumuliatoriais automobilis vienu pakrovimu turėtų nuvažiuoti 80–100 km atstumą.
Šiuo metu elektromobiliams labiausiai tinka LiFePO4 tipo akumuliatoriai, kadangi jie nėra sprogūs (paveikti mechaniškai ar elektriškai jie nesprogsta, todėl tai nekelia pavojaus nei žmonėms, nei automobiliui), o jų įtampa yra praktiškai pastovi iki pat akumuliatoriui išsikraunant. O tai reiškia vieną – kad automobilio trauka akumuliatoriams išsikraudinėjant mažės nežymiai. Akumuliatoriams krauti įmontuotas pakrovėjas, kuris krauną visą iš 45 elementų sudarytą bateriją, ją pilnai pakrauna per 8 valandas, tad „JonElį“ galima eksploatuoti kiekvieną dieną, kraunant jį naktį.
Siekiant optimizuoti baterijų darbą ir tarnavimo laiką, buvo sukurta baterijos stebėjimo ir valdymo sistema. Prie kiekvieno baterijos elemento yra primontuotas mikrovaldiklis, kuris pastoviai matuoja elemento temperatūrą ir įtampą, krovimo metu įjungiantis šuntą, jei akumuliatorius pasikrovė. Tokiu būdu pakrauti akumuliatoriaus elementai nebus toliau kraunami, taip bus balansuojama baterija. Duomenys iš baterijos (baterijos elementų įtampos bei temperatūros) yra surenkami ir išsiunčiami į CAN magistralę. Kad vartotojui ir techniniam personalui būtų paprasčiau suvokti kas vyksta sistemoje, yra sukurtas įrenginys, kuris kaupia CAN magistrale gautus duomenis, juos apdoroja ir pateikia vartotojui ar techniniam personalui suprantamu formatu lietimui jautriame ekrane. Šis įrenginys rodo baterijose likusios energijos kiekį, nuvažiuotą bei likusį nuvažiuoti atstumą iki baterijos išsikrovimo, automobilio važiavimo greitį, variklio sūkių skaičių, traukos baterijos įtampą, taip pat važiavimo metu vartojamą ar regeneracinio stabdymo metu į baterijas tiekiamą srovę. Taipogi, šiame ekrane galima stebėti ir detalesnę informaciją: kiekvieno baterijos elemento įtampą bei temperatūrą, taip pat stebėti kaip bėgant laikui, esant skirtingom temperatūrom bei važiavimo greičiui keičiasi akumuliatoriaus vidinė varža ir talpa. Naudojant šį įrenginį techniniam personalui daug patogiau derinti sistemą ir variklio valdymo bloko veikimą, taip pat daug lengviau rasti sistemos blokų gedimus ir juos greitai pašalinti.
Apskaičiuota, kad važiuojant šiuo elektromobiliu bus ne tik neteršiama gamta, tačiau bus pasiekiama ir ekonominės naudos – 100 km nuvažiuoti kainuos apie 8 Lt.
