Progresuojama stulbinamu greičiu. Jau po dešimties metų sunkvežimiai bus mažai kuo panašūs į dabartinius. Tolimasis krovinių gabenimas ateityje: šalis jungiančiomis žaliosiomis supermagistralėmis kolona važiuoja ilgieji autotraukiniai, kurių kiekvieno greitį reguliuoja automatinė greičio palaikymo sistema.
Progresuojama stulbinamu greičiu. Jau po dešimties metų sunkvežimiai bus mažai kuo panašūs į dabartinius. Tolimasis krovinių gabenimas ateityje: šalis jungiančiomis žaliosiomis supermagistralėmis kolona važiuoja ilgieji autotraukiniai, kurių kiekvieno greitį reguliuoja automatinė greičio palaikymo sistema.
Tai yra ateities vizija, kuria remiantis buvo kuriamas koncepcinio „Volvo 2020" sunkvežimio dizainas. Bet ar išties jis taip atrodys jau už dešimties metų?
„Čia ir slypi esmė, – sako „Volvo Trucks“ dizaino direktorius Rikardas Orelas. – Dėl to, kad progresas vyksta stulbinamai greitai, mūsų ateities vizija gali būti arti realybės. Daugelis technologijų, įdiegtų koncepciniame „Volvo“ sunkvežimyje, yra siūlomos jau šiandien, o kitas dar reikia tobulinti. Kas nors juk turi išdrįsti pasiūlyti sprendimus ir parodyti, ką jis jau turi ir galės padaryti. Tūpčiojimas vietoje neskatina progreso.“
Viena novatoriškiausių idėjų – bevieliu ryšiu sujungti autotraukinius į ilgą koloną, kuri tarp žemynų judėtų 90 kilometrų per valandą greičiu. „Tai bus įmanoma, kai transporto sektoriaus žaliųjų koridorių vizija taps realybe, – sako R. Orelas. – Čia sunkiasvorės transporto priemonės yra atskirtos nuo kitų automobilių srauto – jos važiuoja atskira juosta tarsi geležinkeliu, tik be bėgių.“
Pranašumai: didėja eismo saugumas, autotraukiniai užima mažiau vietos bendrai naudojamuose keliuose, tausojama kelio danga. Degalų sąnaudas ir anglies dvideginio emisiją galima sumažinti pasinaudojant oro maišu, susidarančiu važiuojant paskui kitą autotraukinį. Įjungęs automatinę greičio kontrolės sistemą vairuotojas gali pailsėti – sunkvežimis važiuoja pats. Jei toks važiavimas būtų traktuojamas kaip poilsio režimas, būtų galima dar greičiau pristatyti krovinius, o vairuotojai galėtų anksčiau grįžti namo.
„Tradicinį prietaisų skydelį pakeitėme patogia valdymo konsole, kuri valdoma prisilietimu – taip, kaip ir „iPhone“. Tokiu būdu mums pavyko sutaupyti daug vietos“, – sakė R. Orelas.
Dizainerių komanda siekė sukurti išsiskiriantį išorės dizainą, kuris sudarytų įspūdį, kad kabina yra mažesnė nei iš tikrųjų. Šviesos diodų priekiniai žibintai ir posūkio signalai yra integruoti į priekinę sunkvežimio dalį. Vietoj galinio vaizdo veidrodėlių įrengtos kameros, kurios pateikia vaizdą priekiniame stikle.
Kabinos apatinėje dalyje integruota apsauga nuo susidūrimo. Per pusę metro į priekį išsikišusi nosis sušvelnina priekinio susidūrimo smūgį su kitu automobiliu, taip pat pagerina sunkvežimio aerodinamiką.
„Kadangi iškyša yra saugumo elementas, manome, kad ji neturėtų būti įskaičiuojama į bendrą leistiną sąstato ilgį, kaip ir galinio vaizdo veidrodėliai-kameros, kurie taip pat neatitinka kabinos pločio reikalavimų“, – pabrėžia R. Orelas.
