Naujo tipo potvynio jėgainė, kurią jos kūrėjai apibūdina kaip „povandeninį aitvarą“, artėja link realaus komercinio įgyvendinimo. Švedijos kompanijos „Minesto“ kuriamai „Deep Green“ technologijai investuotojai jau skyrė 2 milijonų eurų paramą – pirmieji jos bandymai realiomis sąlygomis turėtų prasidėti jau 2011 metais.
Sistemą sudaro prie specialaus sparno pritvirtinta turbina, krypties reguliavimo menties ir 100 metrų ilgio kabelio, kuriuo ji yra tvirtinama prie vandenyno dugno. Pritvirtinus „Deep Green“ prie dugno ir tinkamai ją pakreipus, turbina surenka potvynių sukeliamų vandens srovių energiją ir transformuoja ją į elektrą. „Minesto“ atstovai teigia, jog darbinė tokios turbinos versija turėtų generuoti 500 kilovatus galios.
Menininko interpretacija, kurioje parodytas „Deep Green“ sistemos veikimo principas. / ©CNN
Vienas pagrindinių naujos technologijos pranašumų – santykinai nedideli įrenginių matmenys, lyginant su kitomis potvynių jėgainių technologijomis. Sparno skersmuo sudaro 12 metrų, turbinos skersmuo – 1 metras. „Minesto“ vyriausiasis inžinierius Tedas Rosendahlas teigia, jog „Deep Green“ gali efektyviai veikti net tose vietose, kur srovių greičiai yra maži, be to, ją galima pritaikyti ir didesnėms gelmėms, kas potencialiai leistų išnaudoti didelius vandens plotus.
Kompanija sumažinto realios jėgainės modelio bandymus planuoja pradėti 2011 metais. Darbai bus atliekami Strangford Lough (County Down, Šiaurės Airija) – šioje vietoje dabartiniu metu testuojama kitos atsinaujinančios energetikos kompanijos – „SeaGen“ – sukurta komercinė potvynio jėgainė.
Rosendahlas įsitikinęs, kad pirmasis komercinis naujo tipo jėgainės modelis bus pagamintas jau po keturių metų, tačiau pripažįsta, jog iki to laiko dar teks įveikti kai kurias kliūtis. „Mes šiuo metu esame projektavimo etape, tad dar reikės atsižvelgti į daugelį dalykų. Neabejoju, kad vandenyne pasitaikys tokių dalykų, apie kuriuos mes dabar net nenumanome“, – teigė jis žurnalistams.
Kompanija „Minesto“ buvo įkurta 2007 metais ir pratęsė dar 2003 metais automobilių ir orlaivių gamintojo „Saab“ pradėtą eksperimentinę veiklą. Šiuo metu pasaulyje yra vykdoma keletas naujų tipų potvynio jėgainių testavimo projektų, tačiau Didžiosios Britanijos Strathclyde universiteto Energetikos sistemų tyrimo padalinio duomenimis, jose naudojami tik du pagrindiniai metodai. Vieno šių metodų esmė – naudoti specialias užtvankas, kurių paskirtis primena daugumoje hidroelektrinių naudojamų užtvankų paskirtį – sukaupti vandenį potvynio metu ir vėliau jį išleisti per turbiną. Kitos jėgainės, į kurių tarpą patenka ir „Deep Green“, naudoja potvynio srovių principą, kuris primena vėjo jėgainių veikimą.
Didžiosios Britanijos Southampton universiteto mokslininkas Luke'as Blundenas potvynio energetikos perspektyvas vertina optimistiškai. „Potvynio energija pranaši tuo, kad jos kitimas bėgant laikui yra prognozuojamas. Nors jos yra brangesnės, manau, kad jos įsigalės vien dėl didelio patikimumo. Jos neišspręs visų energetikos problemų, tačiau jų indėlis sprendžiant jas bus svarus“.
Parengta pagal:
- „Underwater kite“ aims to turn energy tide (CNN)
- Underwater Kite Turbine Generates Electricity from Ocean Currents (Neatorama)