Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę virtuvę be mikrobangų krosnelės. Bet mes daugiau linkę ten šildyti maistą, o gaminti lyg ir nedrįstame. Mikrobangų krosnelė taupo laiką ir energiją, pagaminti patiekalai gražiau atrodo, nei pagaminti ant viryklės. Sušaldyti produktai greičiau atšyla, pusfabrikačiai taip pat akimirksniu sušyla ir nepraranda naudingų medžiagų. 
Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę virtuvę be mikrobangų krosnelės. Bet mes daugiau linkę ten šildyti maistą, o gaminti lyg ir nedrįstame. Mikrobangų krosnelė taupo laiką ir energiją, pagaminti patiekalai gražiau atrodo ir žadina didesnį apetitą, nei pagaminti ant viryklės. Sušaldyti produktai greičiau atšyla, pusfabrikačiai taip pat akimirksniu sušyla ir nepraranda naudingų medžiagų. Tiesa, yra manančių, jog taip paruoštas maistas yra kenksmingas. Priminsiu vieną svarbiausių dalykų – nerekomenduojama valgyti ką tik ištraukto maisto – lukterkite 1–2 min.
Prieš rašydamas straipsnį, atlikau mini apklausą: į klausimą – Jūsų manymu, ar sveikas maistas pagamintas mikrobangų krosnelėje? – dešimt apklaustų mano pažįstamų pasiskirstė į dvi lygias stovyklas, penki – „už“, penki – „prieš“. Specialistai į šį klausimą vienareikšmiškai irgi neatsako. Mokslininkų įrodyta, kad mikrobangų krosnelės nepavojingos sveikatai. Jei būtų kitaip, jas uždraustų ne tik pardavinėti, bet ir gaminti. Ypač ES šalyse, kur galioja griežti buities prietaisų reikalavimai. Tačiau pasiaiškinti dar kartą nepakenktų.
Elektromagnetinių bangų poveikis maistui
Kaip paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Elektronikos fakulteto, Elektroninių sistemų katedros dėstytojas dr. Andrius Ušinskas, elektromagnetinių bangų poveikis maistui gali būti įvairus – pradedant nuo paprasto pašildymo ir baigiant molekulinės struktūros suardymu. Biologinės ląstelės pirmiausia žūva nuo dideles temperatūros. Jei gyvos ląstelės veikiamos taip, kad neperkaistų (silpna energija ilgą laiką arba stipria energija trumpais laiko intervalais), tuomet suardoma DNR struktūra ir sugadintos ląstelės pradeda gaminti naujas sugadintas ląsteles. Vienos sugadintos ląstelės organizmas (su pažeista DNR) sunaikina kitas ląsteles kaip priešiškas, kitos sveikos žūva pačios. Na, o trečios vadinamos vėžio ląstelėmis. Jų organizmas neatpažįsta kaip blogų, ir jos dauginasi. Tokias ląstelės skirstomos į piktybines ir nepiktybines. Molekulių struktūroms suardyti reikalinga tam tikra energija. Rentgeno, gama spinduliai tokią energiją turi. Dėl to jie priskiriami prie jonizuojančios spinduliuotės. Tačiau mikrobangų krosnelėje skleidžiamų bangų energija per maža, kad suardytų molekulę. Gaminant mikrobangų krosnelėje, maisto sudėtis nesikeičia. Biologiniai organizmai ir vitaminai gali žūti tik dėl perkaitimo. Taigi vieni vitaminai ir bakterijos išlieka, kitos žūva. Jų išgyvenimas priklauso nuo esančių riebalų, vandens ir cukraus molekulių temperatūros.
Elektromagnetinių bangų dažnis skirtingų firmų mikrobangų krosnelėse
Bangų diapazono standartai visose mikrobangose krosnelėse paprastai 2,450 GHz. Šių dažnių bangas gerai sugeria vanduo, riebalai ir cukrus. Šiose medžiagose elektromagnetinių bangų energija virsta šilumine energija. Kita vertus, tokio dažnio bangoms plastmasė, stiklas ir keramika yra skaidrios medžiagos. Tačiau nereikia pamiršti, kad plastmasinis indas turi būti atsparus karščiui.
Elektromagnetinio lauko stiprumas
Elektromagnetinių bangų lauko stiprumas priklauso nuo magnetrono. Beje, jame veikia kelių kV įtampa, kuri yra pavojinga žmogaus gyvybei. Dėl to mikrobangų krosneles labai svarbu įžeminti. Apie tai visuomet informuojama krosnelių instrukcijose.
Pastebėta, kad elektromagnetinio lauko tankis prie krosnelės ir tolstant nuo jos yra skirtingas. Dr. A. Ušinskas teigia: „Yra tokia sąvoka elektromagnetinės energijos srauto tankis. Pagal WHO Regional Office for Europe duomenis, mikrobangų krosnelė gali spinduliuoti maksimaliai 0,5 W/m² srauto tankį nuo bet kokio paviršiaus 5 cm nuotoliu. Tolstant nuo krosnelės, srauto tankis smarkiai mažėja. Literatūroje pateikiami tokie duomenys apie organizmų reakciją į mikrobangų švitinimą: 10 W/m² mažėja kraujospūdis; 10² W/m² įtaka sėklidėms, širdies darbui, kraujo krešumui, galvos smegenų žievei; 10³ W/m² katarakta, varlei sustoja širdis, gyvūnams sprogsta plaučių ir kepenų kapiliarai; 3x104 W/m² šuns katarakta po 10 min. švitinimo.“
Buitinių prietaisų elektromagnetinė spinduliuotė (Šaltinis: Federal Office for Radiation Safety, Germany 1999)
Maisto ruošimas mikrobangų krosnelėje
Maistas, kuriame yra daugiau vandens, greičiau sušyla. Maisto įkaitimas mikrobangų krosnelėje priklauso ir nuo maisto tankio. Susmulkintas ar sumaltas produktas (bulvių košė, gabaliukais supjaustyta ar sumalta mėsa, žuvis) sušyla greičiau negu visa bulvė arba didelis mėsos gabalas.
Ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje, pirmiausia įkaista produkto paviršius ir tik tada šiluma ima skverbtis į jo vidų. Todėl patariama mikrobangų krosnelėje nekepti didelių mėsos gabalų, nes jų vidus gali neįkaisti iki tokios temperatūros, kurioje žūtų kenksmingos bakterijos (85 °C).
Mikrobangų krosnelėje maistą patariama šildyti, o ne gaminti
Produktus reikia supjaustyti mažais gabaliukais. Šildant patiekalą, lėkštės ar indo pakraštyje reikėtų išdėlioti didesnio tankio produktus, o viduryje – mažesnio tankio ar ploniau supjaustytus. Mikrobangų krosnelėje gaminamas maistas netenka šiek tiek vitaminų, bet ne daugiau nei gaminamas kitais būdais – verdant ar kepant. Mineralinių medžiagų maisto produktuose irgi nesumažėja, nors šiek tiek jų pereina į padažą ar sultinį. Nėra duomenų, kad mikrobangų krosnelėje gaminamas maistas įgautų kokių nors kitokių savybių, negu gaminamas kitais būdais ir būtų kenksmingas sveikatai.
Apskrudusios plutelės mėgėjams
Kadangi mikrobangos veikia tik vandens molekules, produktai sušyla iki 100°C – vandens virimo temperatūros. Patiekalo paviršiui apskrusti reikia gerokai aukštesnės (juk orkaitę dažnai įkaitinam iki 200°C ir daugiau). Tačiau nauji mikrobangų krosnelių modeliai pajėgūs susidoroti ir su šia užduotimi. Tai atlieka grilio ir konvekcijos režimo funkcijos.
Mikrobangų krosnelių įvairovė
Patariama apžiūrėti vidines sieneles – ar nėra tamsių dėmių. Nenuvalomos tamsios dėmės kelia įtarimą – ar nepažeistas vidinių sienelių specialus dengiamasis sluoksnis.
Pirmiausia kaina priklauso nuo krosnelės dydžio: atsižvelgiant į savo apetitą ir šeimos poreikius, galima pasirinkti nuo 17 litrų iki 35 litrų talpos krosnelę. Taigi jeigu mėgstate palepinti šeimos narius ar draugus įdaryta višta ar mėsos patiekalais su daržovėmis – tokios talpos krosnele tikrai jums tiks. Pačios didžiausios krosnelės dažniausiai atlieka visas galimas papildomas funkcijas ir yra brangiausios.
Reikėtų apsispręsti, ar krosnelė reikalinga tik maistui, pvz., pienui pašildyti, ar norėsite joje ir ką nors išsikepti. Mikrobangų krosnelės būna dviejų rūšių: vienos maistą šildo mikrobangomis. Populiariausio tūrio – apie 20 litrų. Jų kaina apie 160–200 litų. Kitos šildo mikrobangomis, o kepa ir apskrudina maistą elektra, arba vienu metu veikia ir mikrobangos, ir kaitinimo elementai, tokias žmonės dažniausiai vadina kepsnine. Jei tokią krosnelę pasirinksite, teks sumokėti maždaug 40–100 litų daugiau (apie 200–300 Lt), tačiau ir maistą iškepsite ar apskrudinsite greičiau.
Dar reikia žinoti, kad mikrobangų krosnelės būna su mechaniniu arba ypač tiksliu elektroniniu valdymu, su programuojamuoju meniu, su įmontuotu ventiliatoriumi, kuriuo šiluma paskirstoma tolygiai, patiekalas gražiai apskrunda. Tokios krosnelės kainuoja apie 400–800 litų.
Krosnelės vidus
Dažniausiai jis būna dengtas labai tvirta specialia emale. Beje, ją lengva valyti. Vis dažniau naudojama keramika. Toks paviršius labai lygus ir sunkiai subraižomas. Nešvarumai ant jo tiesiog nelimpa. Nerūdijančio plieno dangą gerokai sunkiau prižiūrėti, tačiau ji atlaiko ir labai aukštą temperatūrą, o tai svarbu gaminant grilio ir konvekcijos režimu.
Specialūs indai
Galite jų ir neturėti. Puikiausiai tiks paprasčiausi porceliano, stiklo, fajanso indai. Svarbu, kad ant jų nebūtų sidabrinių ar auksinių papuošimų, metalo. Galima naudoti ir vienkartinius popierinius ar plastmasinius (į tokius pakuojami pusfabrikačiai).
Ryžtingas atsakymas nepataisomiems skeptikams
Kaip paaiškino dr. A. Ušinskas, didžiausia sveikatai rizika mikrobanginėse krosnelėse yra: 1) elektros smūgis dėl gedimo, 2) nudegimas nuo karšto maisto, 3) gaisras dėl gedimo. Mikrobangų krosnelėje naudojamos sąlyginai pavojingos elektromagnetinės bangos. Jos panašios į bangas, kurias spinduliuoja mobilūs telefonai. Diskusijos apie krosneles skleidžiamomis bangomis sukeltą vėžį yra iš tos pačios srities, kaip ir diskusijos apie mobiliųjų telefonų sukeliama vėžį. Moksliškai nėra įrodyta, kad naudojantis krosnele pagal instrukcijas, galima pakenkti sveikatai.
