Pingant plokštiesiems monitoriams su skystųjų kristalų ekranais, jais vis dažniau keičiami daug vietos užimantys monitoriai su kineskopais. Senesniuose kompiuteriuose ir daugelyje naujų paprastai būna įrengta analoginio vaizdo signalo (VGA) išvestis. Taigi, ir daugelyje plokščiųjų monitorių būna įrengta ši įvestis, nors vaizdą ekranuose kuria ne analoginis, o skaitmeninis signalas.
Pingant plokštiesiems monitoriams su skystųjų kristalų (LCD – Liquid Crystal Display) ekranais, jais vis dažniau keičiami daug vietos užimantys monitoriai su kineskopais. Perkant naują kompiuterį, patartina nepagailėti kelių šimtų litų ir nedvejojant įsigyti plokščiąjį monitorių. Senesniuose kompiuteriuose ir daugelyje naujų paprastai būna įrengta analoginio vaizdo signalo (VGA) išvestis, kad jie galėtų veikti prijungus monitorių su kineskopu. Todėl ir daugelyje parduotuvėse stovinčių plokščiųjų monitorių įrengta ši įvestis, nors vaizdą ekranuose kuria ne analoginis, o skaitmeninis signalas.
Spalvinio kineskopo ekrane vaizdą piešia trys keičiamo intensyvumo elektronų spinduliai, žadinantys raudono (R), žalio (G) ir mėlyno (B) liuminoforo taškelius. Keičiant spindulių intensyvumą, kinta vaizdo taško šviesumas ir spalva, o skleidžiant juos ekrane eilutėmis ir kadrais – vaizdas. Plokščiojo monitoriaus skystųjų kristalų ekrane vaizdas sudaromas matricos būdu, kodais valdant skystųjų kristalų RGB ląstelių šviesumą.
Abiem atvejais vaizdo signalus kuria kompiuterio grafikos plokštė. Sukurti matricos pavidalo R, G ir B vaizdo dedamąsias atitinkantys kadrai, kurių kiekvieną tašką sudaro baitas, yra laikomi kompiuterio atmintinėje. Atmintinėje, skirtoje monitoriui su kineskopu valdyti, esančios kadro dedamosios skaitomos nuosekliai baitas po baito ir verčiamos R, G, B analoginiais signalais. Šį darbą atlieka grafikos procesoriuje esantis skaitmeninis-analoginis keitiklis (SAK), skaitmeninį signalą verčiantis analoginiu.
Jei kompiuterio grafikos plokštėje įrengta tik VGA išvestis, plokščiajame monitoriuje taip pat turi būti VGA įvestis. Kadangi analoginis signalas netinka vaizdui plokščiojo monitoriaus ekrane piešti, monitoriuje jis turi būti verčiamas skaitmeniniu. Šis darbas pavedamas monitoriuje esančiam analoginiam-skaitmeniniam keitikliui (ASK). Skaitmeninio signalo keitimas analoginiu, jo perdavimas analoginiu formatu ir vėl vertimas skaitmeniniu prastina signalo kokybę.
Jei kompiuterio grafikos plokštėje yra skaitmeninio vaizdo signalo išvestis, reikėtų įsigyti monitorių, kuriame būtų įrengta skaitmeninio vaizdo signalo įvestis. Skaitmeniniu formatu perduodamo vaizdo signalo nereikia du kartus transformuoti, jis mažiau jautrus įvairiems trukdžiams, todėl vaizdas ekrane yra geresnis.
1988 m. buvo patvirtintas DVI (Digital Visual Interface) sąsajos standartas. Duomenims tarp kompiuterio ir skystųjų kristalų monitoriaus pasirinkta spartesnė nuoseklioji sąsaja, kuriai tinka paprastesnis kabelis. DVI sąsaja galima perduoti grafikos plokštės skaitmeninį signalą, kuris monitoriuje verčiamas analoginiu (DVI-A), tik skaitmeninį signalą (DVI-D), kuris valdo plokščiąjį monitorių, ir skaitmeninį bei analoginį signalus (DVI-I). DVI-A standartas skirtas didelės skiriamosios gebos monitoriams (HDTV) su kineskopais.
Daugelyje grafikos plokščių, be DVI išvesties, yra ir VGA formato analoginio signalo išvestis monitoriams be DVI sąsajos prijungti. Bene labiausiai paplitę DVI I sąsajos jungiamieji kabeliai, kuriais perduodami analoginis bei skaitmeninis signalai. Nors daugeliu atvejų DVI-A, DVI-D ir DVI-I kabelių jungtys yra vienodos (skiriasi tik kabelio laidų skaičius), tačiau kai kuriose jų gali nebūti nereikalingų lizdų. Jei monitoriuje įrengtos VGA ir DVI-I jungtys, geresnis vaizdas gaunamas naudojant DVI sąsają.
Kompiuterio grafikos plokštėje kiekviena taško spalva (R, G ir B) koduojama aštuoniais lygiagrečiai perduodamais bitais, todėl vaizdo tašką aprašo 24 bitai (taško spalvų gali būti net 2256 ≈ 16,7x106). DVI sąsajoje yra vadinamasis TMDS (Transition Minimized Differential Signaling) keitiklis. Jo siųstuvas, kuris iš grafinės plokštės lygiagrečiai perduodamus kiekvienos spalvos bitus verčia nuosekliai perduodamų duomenų srautu, minimizuoja perėjimų iš „0“ į „1“ arba iš „1“ į „0“ skaičių ir vaizdo signalus perduoda kabeliu keturiais kanalais.
Pirmuoju kanalu perduodama raudona (R), antruoju – žalia (G), trečiuoju – mėlyna (B) vaizdo dedamoji, o ketvirtuoju kanalu – taktiniai impulsai. Taip pat įrengtas signalo nuolatinės dedamosios balansavimo kanalas. Kiekvieno taško 8 bitai perduodami 10 bitų seka. Aštuoni jų skirti spalvai, o du yra pagalbiniai valdymo bitai. Vietoj lygiagrečiai perduodamų 8 bitų kiekvienu kanalu (R,G,B) reikia paeiliui perduoti dešimt, todėl TMDS siųstuve yra įrengtas taktinių impulsų dažnio daugintuvas (PLL – Phase-Locked Loop).
TMDS daugiausia gali perduoti 1,65 GB/sek. duomenų. Monitoriaus TMDS imtuvas 10 bitų sekas keičia lygiagrečiais baitais ir perduoda juos monitoriaus valdikliui. Imtuve PLL sumažina taktinių impulsų dažnį iki dažnio, reikalingo baitams lygiagrečiuoju formatu perduoti.
DVI sąsajos taktinių impulsų dažnis priklauso nuo perduodamą vaizdą sudarančių taškų skaičiaus ir kadrų skleidimo dažnio. DVI sąsaja galima perduoti 60 Hz dažniu skleidžiamus kadrus, sudarytus iš 1600 x 1200 taškų. Jei kadrus reikia persiųsti didesniu dažniu arba jie yra didesnės raiškos, pavyzdžiui, plataus formato (16 x 9) HDTV vaizdas, naudojama dviguba DVI.
Dviguba sąsaja galima perduoti 3,0 GB/sek. informacijos arba beveik dvigubos raiškos vaizdą. Galima naudoti ir dvi lygiagrečiai veikiančias DVI sąsajas. Tokiu atveju pirmoji perduotų vieną kadro pusę, o antroji – kitą.
Grafikos plokštėje ir monitoriuje turėtų būti po du lizdus DVI kabeliams prijungti, o įrenginiai pritaikyti dirbti tokiu režimu.
