Kompiuterinių žaidimų mėgėjams 100 litų kaina už papildomą kompiuteriui „Wii“ skirtą nuotolinį valdiklį gali būti didelė, tačiau mokslininkams „nulaužtas“ „Wiimote“ yra neprilygstamas įrankis, palyginti su itin brangiais mokslinės paskirties jutikliais. Luxemburgo vadovaujama komanda „Wiimote“ galimybes nukreipė hidrologiniu požiūriu sudėtingai problemai spręsti.
Kompiuterinių žaidimų mėgėjams 100 litų kaina už papildomą kompiuteriui „Wii“ skirtą nuotolinį valdiklį gali būti didelė, tačiau mokslininkams „nulaužtas“ „Wiimote“ yra neprilygstamas įrankis, palyginti su itin brangiais mokslinės paskirties jutikliais.
Bene pirmasis „Wiimote“ valdiklį savo reikmėms pritaikė pasauliniu mastu žinomas programišius Johnny Chung Lee. Jis žaislą pavertė piršto judesius sekančiu įtaisu, o baltą lentą transformavo į lietimui jautrų projekcinį ekraną. Lee sukurtų video įkvėptas Delft technologijų universiteto (Nyderlandai) fizikas Rolfas Hutas iš „Wiimote“ pasigamino vėjo jutiklį. „Jis buvo sudarytas iš lanksčios lazdos ir viršuje pritvirtinto tuščio butelio su šviesos diodu (LED), – sako Hutas. – Ir visa tai siūbavo nuo vėjo“.
„Wiimote“ mokslinio eksperimento metu
©Betsy Mason
„Wiimote“ gali sekti praktiškai bet kokį judesį. Viskas ko reikia – LED skleidžiama šviesa. Delft technologijų universiteto hidrologas Willemas Luxemburgas pademonstravo iš „Wiimote“ ir plastmasinio laivelio sukonstruotą vandens lygio jutiklį, kurį sėkmingai pademonstravo pirmadienį įvykusiame Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavime. „Jį tereikia įjungti ir užtikrinti, kad į vidų nepateks drėgmė“, – aiškina Luxemburgas.
Luxemburgo vadovaujama komanda „Wiimote“ galimybes nukreipė hidrologiniu požiūriu sudėtingai problemai spręsti – vandens talpoje vykstančiam garavimui matuoti. Garavimą lengviausia išmatuoti panaudojant slėgio jutiklius, kurie patalpinami netoli bet kurio tiriamo vandens telkinio esančiuose vandens pripildytuose induose. Vandeniui garuojant jutikliai registruoja slėgio sumažėjimą. Tačiau tokios įrangos komplektas gali kainuoti 1000 ir daugiau litų, o matavimų rezultatai nėra tikslūs, nes ant žemės padėtame inde vanduo tampa šiltesnis nei ežere ir dėl to nesutampa jo tankiai. Alternatyvus būdas – matuoti vandens lygį patalpinus jutiklį plūduriuojančiame inde. Tačiau toks sprendimas taip pat nėra idealus, nes indas telkinyje judėtų.
Vandens lygio matavimas naudojant „Wiimote“ valdiklį
©Betsy Mason
„Wiimote“ garavimo matavimo problemą galėtų išspręsti. Jo viduje yra triašis akselerometras ir didelės skiriamosios gebos ir didelės spartos infraraudonoji vaizdo kamera, kuri gali matuoti judesį didesniu nei 1 milimetro tikslumu.
Luxemburgas kartu su kolegomis išbandė valdiklį, kuriuo buvo sekamas plūduriuojančiame inde patalpintas LED diodas, tiksliau – šio diodo skleidžiami infraraudonieji spinduliai. „Wiimote“ buvo nukreiptas į diodą, o specialiai šiam tikslui parašyta kompiuterinė programa leido surinkti įrenginio perduodamus didelio tikslumo ir realaus laiko duomenis, nusakančius vandens lygį. Duomenys į nešiojama kompiuterį buvo perduodami belaidžiu būdu.
 ©Hubert Savenijel |
|---|
Infraraudonųjų spindulių kamera vienu metu gali sekti iki keturių LED skleidžiamus spindulius. Pasinaudodami šia savybe mokslininkai vienu metu gali pasitelkti iki keturių LED ir taip apskaičiuoti vandens paviršiaus plokštumos padėtį erdvėje. Norint pasiekti tokį tikslumą su slėgio jutikliais, jums prireiktų daug brangesnės įrangos.
Luxemburgo ir Huto tikslas suvažiavimo metu buvo pademonstruoti kitiems mokslininkams, jog kompiuterinių žaidimų valdiklis gali būti visavertis mokslinės įrangos pakaitalas, ir kad jie įvertintų jį kaip alternatyvą planuodami savuosius mokslinius eksperimentus. Pademonstruotomis savybėmis (konkrečiai – akselerometru) jau susidomėjo tyrinėtojų kolegos iš Delft universiteto statybų inžinerijos padalinio. „Jei turite griūvantį pastatą, ant kurio pritvirtinti „Wiimote“, būtų galima išmatuoti jo griuvimo greitį“, – sako Luxemburgas. „O sprendžiant iš demonstravimą stebėjusios minios dydžio, galima teigti, jog susidomėjusių mokslininkų buvo išties nemažai. Aš įsitikinęs, jog per kokias keturias-šešias savaites atsiras naujų puikių idėjų“, – sako Hutas.
Žinoma, kiekvienas eksperimentas turės savų iššūkių, kuriems įveikti gali prireikti specialaus „Wiimote“ paruošimo. Jam prireiks didesnės talpos baterijos ir galimybės išsaugoti duomenis, kad įtaisą būtų galima palikti autonominiam veikimui tiesiog eksperimento atlikimo vietoje. Tačiau specialistai įsitikinę, jog visa tai galima padaryti. „Aš vis dar tebenoriu su juo pabandyti išmatuoti temperatūrą, tik kol kas nesugalvojau kaip“, – sako Hutas. Tačiau jis taip pat pripažįsta, jog įtaiso valdymo pagrindai yra paprasti. Jo pirmasis vėjo matuoklio modelis buvo pagamintas vos per kelias valandas, ir mokslininko teigimu buvo „malonus atokvėpis nuo jam įprastos signalų ir tinklų analizės“. „Žinoma, tikriausiai yra geresnių būdų išmatuoti vėją, tačiau tai buvo puikiai praleista diena. Aš tikrai jaučiau poreikį ką nors sulituoti“, – juokauja Hutas.
