Mums sakoma, kad negalime skraidyti lėktuvu, važinėtis automobiliu, valgyti mėsos, šildytis namų... Dalykų, kurių turėtume nedaryti, sąrašas yra itin ilgas. Tačiau yra kai kas, ką jūs galite padaryti – pasistatyti vėjo turbiną. Kas gali būti dar ekologiškiau nei vėjo gaminama elektra? Taip, jos sukasi, bet jos nepagamina pakankamo kiekio energijos.
Kalbėdami apie tai, kaip gyventi ekologiškiau, dažniausiai susiduriame su dalykais, kurių turėtume nedaryti, rašo britas Justinas Rowlattas Bbc.co.uk/blog tinklaraštyje. Pateikiame jo įžvalgas.
Mums sakoma, kad negalime skraidyti lėktuvu, važinėtis automobiliu, valgyti mėsos, šildytis namų... Dalykų, kurių turėtume nedaryti, sąrašas yra itin ilgas. Tačiau yra kai kas, ką jūs galite padaryti – pasistatyti vėjo turbiną. Kas gali būti dar ekologiškiau nei vėjo gaminama elektra? Būtent taip mąsčiau prieš trejus metus, kai sugalvojau pradėti gyventi ekologiškiau ir savo namų terasoje Londone pasistatyti vėjo turbiną. Tačiau greitai nusprendžiau šios minties atsisakyti. Kodėl? Atsakymas paprastas – miestuose jos paprasčiausiai neveiksmingos. Taip, jos sukasi, bet jos nepagamina pakankamo kiekio energijos.
Štai moksliškas įrodymas:
Paprasta lygtis. Energija = 0,5 x turbinos veikimo plotas x vėjo greitis. Ši formulė rodo, kad gaunama energija priklauso nuo dviejų faktorių: nuo turbinos dydžio ir vėjo stiprumo.
Pirmiausia pasižiūrėkime į turbinos dydį.
Skritulio plotas yra lygus Pi (3,14) padauginus iš skritulio spindulio, pakelto kvadratu.
Tai reiškia, kuo didesni vėjo turbinos sraigtai, tuo didesnis plotas, kuriame turbina gali „rinkti“ vėją.
Aš planavau pasirinkti mikroturbiną. Jos sraigtų ilgis siekia 1,75 metro, o tai reiškia, kad jos veikimo plotas yra tik 10 kv. m. Labai mažai.
Palyginus su vėjo turbinomis, kurias esu matęs Teksase, jų veikimo plotas 6358 kv. m.
Išvada aiški – mažos vėjo turbinos turi nedidelį veikimo plotą ir dėl to gamina proporcingai nedaug energijos.
O kaip su vėjo greičiu?
Gaunamos energijos kiekis visiškai priklauso nuo vėjo greičio. Tai reiškia, kad, jei vėjo nėra ar jis yra labai silpnas, energijos iš viso negaunama, o jei vėjas stiprus, gaunama energija yra lygi vėjo greičiui, pakeltam kubu, t. y. dvigubai didesnis vėjo greitis, sukuria aštuonis kartus daugiau energijos. Šie skaičiai yra patvirtinti „Windsave“ kompanijos, gaminančios vėjo turbinas.
Jie skelbia, kad jų 1,75 m vėjo turbinos generuoja 1 kilovatą energijos pučiant 12,5 m/s greičio vėjui. Skamba visai neblogai, tačiau 12,5 m/s greičio vėjas yra gana nemažas brizas.
Vidutinio brizo greitis yra 6 m/s, o tai reiškia, kad toks vėjas leis pagaminti 120 vatų elektros.
Mano namas yra aukščiausios Londono kalvos šone. Nors vieta yra gana atvira, tačiau vidutinis greitis toje vietoje siekia 4–5 m/s.
Su tokiu greičiu man pasisektų, jei vėjo turbina sugebėtų pagaminti 25 vatus elektros. Tokį kiekį sunaudoja dvi energiją taupančios elektros lemputės. O tai reiškia, kad nepasiteisina vėjo turbinas gaminančios kompanijos pažadai, kad su jomis pavyks sutaupyti daugiau nei 30 proc. elektros energijos per metus.
Išvados yra gana aiškios – didelėje dalyje Didžiosios Britanijos vietų vėjo turbinos nėra veiksmingos.
Vienintelė išeitis – pasistatyti didelę vėjo turbiną, kurios sraigtų ilgis siektų 10 metrų. Ji turėtų pagaminti apie 200 kilovatų net ir pučiant vėjui 4 m/s greičiu. Kita išeitis – gyventi vietovėje, kur nuolat siaučia audros.
Profesorius Davidas MacKay, naujasis Klimato kaitos ir energijos vadovas, apskaičiavo, kad pastačius vėjo turbinas 10 proc. vėjingiausių Didžiosios Britanijos vietų bus surenkama tik 20 kilovatvalandžių vienam britui.
Išvada, kad nors vėjo turbinos gali būti pagalbinė priemonė sumažinti anglies dvideginio kiekį, išskiriamą į atmosferą, negali pagaminti pakankamai elektros energijos.
