Populiaraus fantasto Ray Bradbury knygos „Iliustruotas žmogus“ pagrindinio herojaus kūnas padengtas judančiomis ir formą keičiančiomis tatuiruotėmis, į kurias pažvelgus galima sužinoti ištisą istoriją. Netrukus tai realybe gali paversti Pensilvanijos universiteto kuriamos šviesos diodų (LED) tatuiruotės.
Populiaraus fantasto Ray Bradbury knygos „Iliustruotas žmogus“ pagrindinio herojaus kūnas padengtas judančiomis ir formą keičiančiomis tatuiruotėmis, į kurias pažvelgus galima sužinoti ištisą istoriją. Netrukus tai realybe gali paversti Pensilvanijos universiteto kuriamos šviesos diodų (LED) tatuiruotės.
Mokslininkai kuria silicio ir šilko pagrindu pagamintus implantuojamus elektroninius įtaisus, kurie po oda pasislepia tarsi įprastinės tatuiruotės. Įrenginiuose galima sumontuoti šviesos diodus (LED), kurie tatuiruotę paverstų savotišku displėjumi – pirmieji tokio įtaiso prototipai jau išbandyti implantuojant juos pelėms. Šilko pagrindas, ant kurio pritvirtinamos mikroschemos, kūno viduje bėgant laikui ištirpsta, ir lieka tik „nuoga“ elektronika. Silicio mikroschemos yra vos mažo ryžių grūdelio dydžio – apie vieno milimetro ilgio ir vos 250 nanometrų storio. Šilko lopinėlis jas išlaiko vietoje ir, suleidus druskos tirpalo, padeda prisiderinti prie odos formos.
Tokius displėjus būtų galima prijungti prie bet kokio tipo elektroninio įtaiso, kurie ateityje taip pat galėtų slėptis tiesiog mūsų kūnuose. Šiuo metu analizuojamos medicininio panaudojimo galimybės, pradedant cukraus kiekio kraujyje jutikliais, kurie savo parodymus išveda tiesiog odoje, iki neuroįtaisų, kurie susijungia su kūno nervine sistema - pavyzdžiui, mikroschemas prijungus prie reikiamų nervų, jais būtų galima kontroliuoti rankų arba kojų protezus.
Mikroschemos jau yra naudojamos jas implantuojant į kūną. Tikriausiai žinomiausios šioje srityje yra RFID žymenys, kurie implantuojami naminiams gyvūnams, atmintyje užkoduojant savininko informaciją. Tačiau naujos kartos lanksčios „tatuiruočių“ mikroschemos galėtų elastiškai judėti kartu su kūnu, kai tuo tarpu kietos būsenos analogai tam nėra tinkami. Žinoma, pirmieji displėjai bus gan primityvūs, tačiau jų nauda kol kas net neabejojama. Jie bus nepakeičiami žmonėms, kuriems būtina stebėti savo kūno fiziologinę būseną. Spalvingų didelės skiriamosios gebos displėjų tikrai neturėsime, tačiau tai bus konkrečias funkcijas atliekantys ekranai. Savaime suprantama, tai atvers ir naujas menines ir komercines galimybes, Elektronikos gigantas „Philips“ netgi sukūrė kompiuterinę vizualizaciją, kuria iliustruojamos tam tikros specifinės jų pritaikymo galimybės:
Kai kuriems tai gali pasirodyti šiurpoka, tačiau gali būti, jog filmų peržiūra ant partnerio kūno gali tapti realybe. Egzistuoja ir praktiškesnių išradimo pritaikymo galimybių. Pavyzdžiui, tiesiog ant riešo GPS įrenginio išvedama informacija (kartu su pačiu žemėlapiu) išties būtų patogus patobulinimas. Žvelgiant į tolimesnę ateitį, mums galbūt praverstų tiesiog ant akies obuolio implantuojamos mikroschemos, kurios patamsėtų šviečiant pernelyg ryškiai šviesai. Ant viso kūno sumontuotą displėjų būtų galima naudoti reklamos tikslais. Galų gale, kitaip nei tikrų tatuiruočių atveju, šias būtų galima tiesiog išjungti kada tik panorėjus.
