Elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai tampa nauja automobilių pasaulio tendencija. Gamintojai, daugiau ar mažiau, bet užsimena apie elektromobilius, kaip apie ateities transporto priemones, kurios sėkmingai pakeis šiandien naudojamus automobilius su vidaus degimo varikliu.
Elektros prietaisais naudojamės kasdien. Pradedant paprasčiausia lempute, baigiant nepakeičiamais buityje šaldytuvu ar mikrobangų krosnele. Kodėl daugeliui reikalingas automobilis taip pat negali būti varomas elektra?
Elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai tampa nauja automobilių pasaulio tendencija. Gamintojai, daugiau ar mažiau, bet užsimena apie elektromobilius, kaip apie ateities transporto priemones, kurios sėkmingai pakeis šiandien naudojamus automobilius su vidaus degimo varikliu. Vieni gamintojai pristato vizijas, kaip jie įsivaizduoja elektra varomus automobilius, kiti rodo gamybai paruoštus hibridus arba elektromobilius, kurie gali puikiausiai tarnauti kasdien.
Vien tik elektra varomų, masinei produkcijai parengtų automobilių pradininku galima laikyti „General Motors“ elektromobilį EV1 (Electric Vechicle One). Į masinę gamybą jis buvo išleistas dar 1996 metais, ir juo prekiauti pradėta Kalifornijos valstijoje, JAV. Tai buvo nedidelis, dviejų durų, dviejų sėdimų vietų kupė automobilis. Juo buvo galima naudotis kasdien, nes pilnai įkrautas jis galėjo nuvažiuoti iki 120 km. Važinėjant tik mieste, to turėtų pilnai pakakti. EV1 buvo pirmasis toks elektromobilis, todėl kai kurie vairuotojai jo nepripažino ir ignoravo. Todėl „General Motors“ turėjo sugalvoti reklamos kampaniją, kuri pakeistų vairuotojų nusistatymą. Taip šis automobilis atsidūrė kino žvaigždžių garažuose. Tai buvo veiksminga. Dauguma išbandžiusių šį automobilį liko juo sužavėti ir apie EV1 pradėjo kalbėti kaip apie vieną geriausių automobilių - juk jis mažas, praktiškas ir, svarbiausia, į atmosferą neišmeta nei vieno gramo anglies dvideginio. Greitai susidomėjimas šiuo automobiliu išaugo, tačiau 1999 metais jo gamyba buvo nutraukta. „General Motors“ atsiėmė visus automobilius iš savo klientų ir juos sunaikino. Liko tik keli egzemplioriai, kurie puikuojasi muziejuose. Buvo nutarta nutraukti šio automobilio gamybą, kadangi jis nepasiteisino ir neatsipirko. „General Motors“ teigė, jog jam trūksta populiarumo, yra per mažai susidomėjimo ir potencialių klientų.
 Hibridinis „Lexus GS“ |
|---|
Nepaisant to, kad EV1 gamyba buvo nutraukta, susidomėjimas elektromobiliais ir hibridais išliko. Geriausiai tuo pasinaudojo „Toyota“, kai pristatė populiariausią hibridinį automobilį „Prius“. Tai buvo pirmasis masiškai gamintas hibridinis automobilis. Prekyba juo prasidėjo dar 1997 metais Japonijoje, o likusiam pasauliui jis buvo pristatytas 2000 metais. Pirmoji „Prius“ karta nesusilaukė didelio pasaulinio pripažinimo, nes technologija dar nebuvo tobula ir iškildavo nemažai nesklandumų derinant vidaus degimo ir elektros variklių darbą. Taip pat automobilis buvo ganėtinai brangus. Nepaisant to, tai buvo puiki pradžia, nes 2004 metais pasirodžiusi antroji „Prius“ karta hibridinių automobilių virusu užkrėtė visą pasaulį. „Prius II“ hibridinė sistema buvo kur kas tobulesnė nei pirmtako, dizainas taip pat buvo modernesnis. Svarbu ir tai, jog automobilis buvo praktiškas. Vidutinio dydžio 5 durų hečbekas su vidutinio dydžio bagažine galėjo patenkinti visus vidutinės šeimos poreikius. Tačiau svarbiausia, jog „Prius II“ hibridinė pavara buvo efektyvi ir leido taupyti kurą. Šiemet pasirodė trečioji „Prius“ karta. „Toyota“ dar labiau pagerino hibridinės pavaros veikimą, kas leido pasiekti, jog automobilis vidutiniškai 100 km. sunaudoja tik 3,9 litro kuro. Taip pat „Prius III“ tapo dar kokybiškesnis ir saugesnis, o jo kaina nėra daug didesnė, palyginti su kitais tokios klasės automobiliais, kurie neturi hibridinės pavaros.
Į hibridinių ir elektrinių automobilių pasaulį puikiai įsilieja ir prabangūs automobiliai. Vienu geriausiu pavyzdžių galėtume laikyti „Lexus“, kurių gaminami hibridiniai automobiliai susilaukė sėkmės visame pasaulyje. Vidutinio dydžio sedanas GS, limuzinas LS arba padidinto pravažumo RX visureigis, gali pasigirti aukščiausios klasės prabanga ir ekonomija. Hibridinės pavaros naudojimas „Lexus“ automobiliuose leidžia sutaupyti nemažai kuro, palyginti su versijomis, varomomis tik vidaus degimo varikliais. Beje, nepaisant to, jog hibridinės versijos kur kas brangesnės, tačiau pirkėjai mieliau renkasi jas, nes papildomai išleisti pinigai atsiperka.
Apie elektromobilius arba hibridus vis dažniau prasitaria ir Europos automobilių gamintojais. Visiškai neseniai apie planus gaminti elektromobilius paskelbė „Renault“. Iki 2012 metų jie planuoja masinei gamybai parengti kelis vien tik elektra varomus automobilius, kurie būtų praktiški, tinkami naudoti kasdien ir kainuotų ne brangiau nei automobiliai su vidaus degimo varikliu. Apie hibridinius automobilius užsimena ir „Peugeot-Citroen“ koncernas, kuris dalyje savo konceptinių modelių demonstruoja elektros ir dyzelinio variklio hibridinę pavarą, kuri turėtų būti naudojama kai kuriuose naujuose modeliuose.
Elektra žengia ir į automobilių pasaulį. Daugiau ar mažiau, tačiau ji vis labiau naudojama kaip alternatyva benzinui ar dyzelinui. Vieni gamintojai jau gamina elektromobilius arba hibridinius automobilius, o kiti nepaliaujamai kuria tokias technologijas ir ruošiasi jas pritaikyti ateities modeliuose.
