Iš Vakarų pasaulio šalių noriai perimame alternatyvių elektros šaltinių naudojimo patirtį – Lietuvoje kai kurie namų ūkiai jau pradeda ar svarsto galimybę naudoti tokius elektros energijos šaltinius kaip vėjo elektrinės, saulės baterijos, elektros energiją gaminantys dujų katilai. Kadangi tokių alternatyvių elektros energijos šaltinių ateityje daugės, Lietuvos neišvengiamai laukia elektros tinklų struktūrinis pertvarkymas.
Iš Vakarų pasaulio šalių noriai perimame alternatyvių elektros šaltinių naudojimo patirtį – Lietuvoje kai kurie namų ūkiai jau pradeda ar svarsto galimybę naudoti tokius elektros energijos šaltinius kaip vėjo elektrinės, saulės baterijos, elektros energiją gaminantys dujų katilai. Kadangi tokių alternatyvių elektros energijos šaltinių ateityje daugės, Lietuvos neišvengiamai laukia elektros tinklų struktūrinis pertvarkymas.
Alternatyvių elektros šaltinių plitimas
Beveik visos išsivysčiusios pasaulio šalys, tuo pačiu ir Lietuva, yra pasirašiusios „Kyoto“ protokolą, kuriuo įsipareigoja mažinti aplinkos taršą. Kadangi veikiančios elektrinės išmeta į orą didelį kiekį CO2, pasaulyje skatinamas alternatyvių, „draugiškesnių“ aplinkai elektros energijos šaltinių naudojimas.
Naujomis tendencijomis energetikos srityje seka ir Lietuva – pavyzdžiui, prieš tris metus mūsų šalyje pradėjo kurtis vėjo elektrinių parkai. Privatūs namų ūkiai taip pat domisi galimybe turėti savo elektros energijos šaltinius. Tiesa, paprastam gyventojui turbūt labiau rūpi ne oro taršos mažinimas gaminant „žaliąją“ energiją, o galimybė sutaupyti pinigų ar gauti papildomų pajamų.
Pasak kai kurių energetikos ekspertų, būtent būsimas mažos galios alternatyvių elektros energijos šaltinių paplitimas gyventojų tarpe skatina jau dabar pagalvoti apie tai, kaip visus atskirus smulkius elektros gamintojus „sujungti“ į bendrą elektros tinklą ir organizuoti patikimą elektros energetikos sistemos veikimą ir valdymą. „Lietuvoje elektros tinkluose nuolat diegiamos vis modernesnės elektros energijos apskaitos bei valdymo sistemos. Siekiant įdiegti „protingą“ apskaitą, kuri yra neatsiejama protingų elektros tinklų dalis, reikėtų pasiremti Vakarų energetikos įmonių patirtimi. Dažniausia problema yra ta, kad, prireikus tinklo apskaitos sistemai suteikti naują funkciją, dalį įrangos vėl reikia keisti, o tai reikalauja papildomų lėšų. Todėl reikėtų apgalvoti kelis žingsnius į priekį ir pamąstyti, kaip elektros tinklus pertvarkyti iš esmės, kad jie atitiktų būsimus vartotojų poreikius – pasirinkimo laisvę, konkurencingumą, kainos skaidrumą“, – sako Dalius Šulga, Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas. Pasak jo, Lietuvoje turėtų būti sukurtas „protingas“ tinklas, per kurį elektros energija ne tik pasiektų vartotoją, bet ir vartotojas savo pagamintą elektros energijos perteklių galėtų parduoti.
Nauda gyventojams ir valstybei
D. Šulgos teigimu, dabar Lietuvoje elektra tiekiama viena kryptimi – iš elektrinių keliauja vartotojams, kurie už ją moka nustatytą kainą pagal skaitiklio rodmenis. Tokio vienakrypčio elektros tiekimo problema yra ta, jog atsiradus gedimui tinkle be elektros lieka visas kvartalas.
„Protingi“ tinklai sukuria galimybę efektyviai naudoti elektros energiją ir taupyti už ją mokamus pinigus.
Kita vertus, jei gyventojas turi namie alternatyvų elektros energijos šaltinį, jis negali to šaltinio pagalba pasigaminti viso jam reikiamo elektros energijos kiekio. Taip pat iškyla problema, kaip vienu metu naudoti elektrą iš savo alternatyvaus elektros energijos šaltinio ir elektrą, gaunamą iš skirstomųjų tinklų, kaip ir kur jungti alternatyvius elektros energijos šaltinius – tokiam sprendimui nėra sukurtos efektyvios valdymo sistemos. D. Šulgos teigimu, būtent „protingo“ elektros tinklo vizija yra atsakymas į visus šiuos klausimus. „Tai būtų toks elektros tinklas, prie kurio prisijungę vartotojai galėtų patys valdyti savo elektros energijos suvartojimą, elektros tinkle veiktų didelis kiekis pačių įvairiausių, didelių ir mažų energiją generuojančių šaltinių. Tarkime, vartotojas galėtų papildomai gamintis elektrą vėjo elektrinės pagalba, o kai nėra vėjo – pirkti energiją iš skirstomųjų tinklų ar iš pasirinkto tiekėjo. Taip pat toks tinklas leistų vartotojui parduoti dalį savo perteklinės energijos kitiems tinklo vartotojams“, – pasakoja ekspertas.
Anot jo, galima teigti, kad „protingo tinklo“ esmė yra elektros gamybos decentralizacija. Tokiu pagrindu sukurtas elektros tinklas svarbus strategiškai ir pačiai valstybei – esant decentralizuotam tinklui, jo pažeidimai ar gedimai dažniausiai gali būti tik lokalūs. „Įsivaizduokime situaciją – mūsų elektrinėje įvyksta avarija ir jos darbas sutrikdomas. Esant dabartinei tinklo struktūrai, elektros energijos tiekimas iš elektrinės būtų nutrauktas didžiajai daliai šalies. O jei turime decentralizuotą gamybą, „protingą“ elektros tinklą, tokio masto elektros tiekimo sutrikimas yra sunkiai įmanomas“, – sako D. Šulga.
Pasak eksperto, jungiant elektros energiją generuojančius mikrošaltinius prie elektros tinklo atskirai ir įrengiant apskaitą, visa šiuose šaltiniuose pagaminta elektros energija gali būti apskaityta. Tokiu būdu net ir mikrošaltiniuose pagaminta elektros energija patektų į statistiką ir būtų galima įvertinti išnaudotą alternatyvių mikroelektros šaltinių potencialą. Turėdama tokius duomenis valstybė galėtų stebėti, kaip ji įgyvendina „žalios“ elektros energijos gamybos reikalavimus.
Apgalvotos investicijos
„Fimos“ plėtros direktoriaus V. Zinkevičiaus teigimu, „protingas“ elektros tinklas yra dar tik vizija ir didžiausias uždavinys inžinieriams ir kitų sričių ekspertams bus parengti technologinį pagrindą sistemos funkcionavimui. Jis neabejoja, kad „protingo“ elektros tinklo vienas iš svarbiausių elementų bus informacinės technologijos. „Be abejo, ateityje skirstomuosius tinklus valdančioms bendrovėms teks investuoti į tinklo infrastruktūros pertvarkymą. Remiantis kitų šalių patirtimi, jei tos investicijos bus apgalvotos, jos nebus labai didelės“, – dėsto V. Zinkevičius.
Pasak jo, pavyzdžiui, daugumoje Vakarų šalių kelis kartus buvo diegiamos vis tobulesnės „protingos“ elektros apskaitos sistemos („smart metering“). „Esmė tame, kad prireikus suteikti tinklui naujų savybių ar funkcionalumų, dažnai paaiškėdavo, jog sistemas reikia keisti iš pagrindų. Manau, kad mes turėtume pasimokyti iš vakariečių kolegų patirties ir nekartoti panašių klaidų“, – komentuoja V. Zinkevičius.
Alternatyvūs energijos šaltiniai namų ūkiuose bus sujungti į bendrą elektros tinklą,
kuris leis vartotojams ne tik imti energiją, bet ir ją tiekti.
Dabar Vakarų šalyse, tokiose kaip JAV, Ispanija, Vokietija ar Olandija, vyrauja nauja tendencija – masiškai kuriami „protingi“ miestai, kuriuose diegiama „protingų“ elektros tinklų sistema. Viena iš entuziastingiausių šalių, ketinančių pasinaudoti „protingų“ elektros tinklų nauda, yra JAV. Dabartinis Amerikos prezidentas Barakas Obama viename iš savo rinkiminių pasisakymų 2009 m. sausį, kalbėdamas apie JAV ekonomiką, sakė: „Turime pakeisti elektros gaminimo būdą ir sukurti „protingus“ elektros tinklus, kurie padėtų mums taupyti pinigus, apsaugotų mūsų energetinius šaltinius nuo išsijungimo ar teroristinių atakų ir tiektų švarią, alternatyvių šaltinių gaminamą energiją į kiekvieną mūsų šalies kampelį“.
Žinoma, skeptikai kalba, kad kompiuterizuotas „protingas“ elektros tinklas gali susilaukti programišių atakų. Todėl, be abejonės, vienas uždavinių „protingą“ tinklą kuriantiems specialistams bus sukurti ir jo apsaugą nuo tokių grėsmių.
Lietuvoje – valstybės ir verslo rūpestis
Energetikos ekspertas D. Šulga sako, jog „protingų“ tinklų kūrimo pradžia Lietuvoje tik prasideda – kol kas apie tai šnekama tik mažame ekspertų rate. Dar labiau artėjimą prie vizijos apsunkina tai, kad Lietuvoje elektros tinklo infrastruktūra yra neišsivysčiusi kaip Vakarų šalyse, taip pat neturime konkurencingos elektros energijos ir sisteminių paslaugų rinkos.
Tačiau, eksperto nuomone, „protingų“ tinklų diegimas yra ateitis, kurios neišvengsime, tad turime stengtis pasimokyti iš Vakarų šalių ir savo infrastruktūrą vystyti neatsilikdami nuo pasaulinių tendencijų. „Neabejoju, kad mūsų IT kompanijos, inžinerinių sprendimų bendrovės turi reikiamos patirties ir galimybių sukurti būsimam elektros tinklui reikalingas technologijas“, – sako D. Šulga.
Pasak eksperto, pirmas žingsnis visos šalies bendro „protingo“ elektros tinklo kūrimo link galėtų būti bandomojo projekto įgyvendinimas. „Galima mažoje gyvenvietėje pastatyti alternatyvius elektros energijos šaltinius, sukurti „protingą“ elektros tinklą ir analizuoti elektros tinkluose vykstančius procesus, tobulinti elektros energetikos sistemos valdymo, informacijos surinkimo ir apdorojimo technologijas, parengti efektyviausią sprendimą, „protingo“ tinklo kūrimo etapus“, – sako jis. Žinoma, tokiame moksliniame projekte norą dalyvauti turėtų parodyti ne tik vietinė gyvenvietės bendruomenė, mokslininkai, elektros tinklų bendrovės bet pajėgas bendram tikslui turėtų suvienyti valstybė ir verslas.
