Jie gali būti patys efektyviausi pasaulyje darbininkai, bet globalaus ekonomikos nuosmukio metu darbo gauti sunku ir jiems. Šaliai patiriant stipriausią pastarojo meto recesiją, Japonijoje ištisi legionai robotų – didžiausia pasaulyje mechanizuota darbininkų flotilė – stovi be darbo. Priežastis – planetos gyventojai mažina išlaidas automobiliams ir elektronikai. 
Jie gali būti patys efektyviausi pasaulyje darbininkai, bet globalaus ekonomikos nuosmukio metu darbo gauti sunku ir jiems. Šaliai patiriant stipriausią pastarojo meto recesiją, Japonijoje ištisi legionai robotų – didžiausia pasaulyje mechanizuota darbininkų flotilė – stovi be darbo. Priežastis – planetos gyventojai mažina išlaidas automobiliams ir elektronikai.
Didelėje „Yaskawa Electric“ gamykloje Japonijos pietinėje Kiūšiū saloje, kur robotai kadaise „kepė“ kitus robotus, vienišas mechaninis darbininkas su plieninėmis rankomis išsilenkia ir pasisuka, testuodamas savo motorus tai dienai, kai bus naujų užsakymų. Nejudantys jo bendradarbiai tyliai stovi ištisomis eilėmis, daugelio jų rankos sustingusios tiesiog ore. Be darbo jiems gali tekti išbūti ilgai. Japonijos pramonės produkcijos kiekis smuko beveik 40 procentų, o kartu su juo drastiškai sumažėjo robotų poreikis.
Populiarioje Japonijos kultūroje robotai jau seniai vaizduojami kaip draugiški padėjėjai. Nuotraukoje – Japonijos robotikos kompanijos „Tmsuk“ pagamintas robotas
©Everett Kennedy Brown/European Pressphoto Agency
Deja, ateitis neatrodo labai šviesi. Ribotesni finansai veikia tarsi realybės injekcija kai kuriems dar labiau fantastiškiems Japonijos projektams, tokiems kaip robotizuoti naminiai gyvūnai ar kiborgai sekretoriai. Tai gali pakirsti inovacijomis grįstą šalies politiką ilgam laikui, net po ekonomikos atsigavimo. „Mes patyrėme didžiulį smūgį“, – sako Koji Toshima, didžiausio Japonijoje pramoninių robotų gamintojo „Yaskawa“ prezidentas. Kompanijos pelnas smuktelėjo dviem trečiosiomis, iki maždaug 72 milijonų dolerių. Fiskaliniai metai baigėsi šių metų kovo 20 dieną, o kitiems metams kompanija prognozuoja nuostolius.
„Sony“ sustabdė robotizuoto šuns Aibo kūrimą
©Junko Kimura/Getty Images
Japonijos robotų asociacijos (angl. Japan Robot Association) duomenimis, visoje pramonės šakoje gamybinių robotų paklausa per 2008 metų paskutinįjį ketvirtį krito 33 procentais, o 2009 metų pirmąjį ketvirtį – 59 procentais. Mokslinių tyrimų kompanijos „Fuji Keizai“ analitikas Tetsuaki Ueda prognozuoja, kad per šiuos metus rinka sumažės dar 40 procentų. Investicijos į robotus jo žodžiais „turi būti pirmos, kurios bus aukojamos, kompanijoms siekiant išsaugoti savo darbuotojus žmones“.
Robotai surenka naujus automobilius „Nissan“ gamykloje Japonijoje
©Junko Kimura/Getty Images
Nors ilgalaikėje perspektyvoje robotų darbas gali būti pigesnis nei kraują ir kūną turinčių žmonių darbas, pirminės išlaidos investicijoms yra gerokai didesnės. „Macquarie Bank“ teigimu, 2005 metais Japonijos gamyklose dirbo daugiau kaip 370000 robotų, kurie sudarė apie 40 procentų viso pasaulio kiekio, o 1000 gamyboje dirbančių žmonių tekdavo 32 robotai. 2007 metais vyriausybės suformuluota technologijų politika buvo siekiama, kad iki 2025 metų šalyje būtų įrengta milijonas pramoninių robotų. Beveik neabejojama, kad to padaryti nepavyks.
„Tmsuk“ robotas „Roborior“
©Yuriko Nakao/Reuters
„Recesija robotų industriją nustūmė atgal daugeliu metų“, – sako Ueda. Tai galioja ne tik grėmėzdiškiems gamyklų mechanizmams, bet ir žaviems žaisliniams robotukams. Faktiškai jau keletas mielus gyvūnus imituojančių robotų rūšių tapo recesijos aukomis. Robotų gamintojas „Systec Akazawa“ paskelbė bankrotą šį sausį, praėjus mažiau kaip metams po to, kai kompanija Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ pristatė miniatiūrinį vaikštantį robotą PLEN. „Tmsuk“ gaminamas „Roborior“ – savo forma arbūzą primenanti namų „auklė“, savo ratukais važinėjanti aplink namus ir infraraudonaisiais spinduliais detektuojanti įtartinus judesius, videokameros fiksuojamą vaizdą perduodanti išvykusiems gyventojams – nerado naujų vartotojų. Nuomos programos buvo atsisakyta dar balandį, kadangi gyventojų tokia galimybė nedomino.
„Aibo“ kaina siekė daugiau kaip 2000 dolerių ir dėl to gaminys niekada nepasiekė masinio vartojimo rinkos
©Shizuo Kambayashi/Associated Press
Nors kompanija neatskleidžia savo pardavimų statistikos, analitikai teigia, kad jos faktiniai pardavimai sudaro mažiau nei trečdalį anksčiau užsibrėžto kiekio – 3000 vienetų. Toks tikslas buvo nustatytas vos tik „Roborior“ įžengus į rinką 2005 metais. Daugiau gaminti kompanija neplanuoja. „Tai yra gėda, nes skubantys Japonijos miestų gyventojai galėtų naudoti „Roborior“ senyvo amžiaus tėvams prižiūrėti“, – aiškina „Tmsuk“ atstovė spaudai Mariko Ishikawa. „Roborior“ yra kaip tik toks robotas, kokio Japonijos visuomenei prireiks netolimoje ateityje“, – sako Ishikawa.
„Takara Tomy“ žaislinis robotas „i-Sobot“ gali atpažinti pasakytus žodžius
©Yoshikazu Tsuno/Agence France-Presse — Getty Images
Senstanti Japonijos populiacija yra papildomas motyvas, skatinantis kurti namams skirtus robotus. Beveik 25 procentai piliečių yra 65 metų arba vyresni. Dėl šios priežasties valstybė sparčiai kaupė robotus, kurie turėjo pakeisti žmogaus darbo jėgą ir padėti slaugyti senyvo amžiaus asmenis. Tačiau būtent tokio tipo kompanijos „Secom“ produkto „My Spoon“ pardavimai stringa. Tai – robotas, sudarytas iš lanksčios rankos, galinčios laikyti šaukštą ir padedančios rankų nevaldantiems asmenims valgyti. Įtaisas neginčijamai naudingas, tačiau slaugos sferos atstovams 4000 dolerių kaina dabartiniu metu yra per didelė.
„Mitsubishi Heavy Industries“ nepavyko parduoti nei vieno iš kompanijos pagamintų kūdikio dydžio naminių robotų-padėjėjų „Wakamaru“, kurie buvo pirmą kartą pristatyti dar 2003 metais. Žinoma, mažiau praktiški ir naujoviški robotai patyrė dar stipresnį fiasko. Tai galioja ne tik Japonijos, bet ir viso likusio pasaulio robotų gamintojams.
Robotas virėjas
©Koji Sasahara/Associated Press
Idaho įsikūrusi kompanija „Ugobe“, gaminusi mielą žalią dinozaurą „Pleo“, galėjusį vizginti uodegą, paraišką bankrotui pateikė balandį. Nepaisant to, kad buvo parduota 100000 „Pleo“ ir buvo uždirbta 20 milijonų dolerių, kompanijos skolos taip pat išaugo iki milijoninių ir ji nebegalėjo sukaupti tolesnio finansavimo.
„Sony“ sustabdė savo robotizuoto šuns „Aibo“ projektą 2006 metais, praėjus septyneriems metams po jo pristatymo. Nors pradžioje šis gaminys nesiskundė populiarumu, jo kaina siekė daugiau kaip 2000 dolerių ir dėl to naujovė niekada nepasiekė masinio vartojimo rinkos.
„Toyota“ smuiku grojantis robotas
©Everett Kennedy Brown/European Pressphoto Agency
300 dolerių kainuojantis kompanijos „Takara Tomy“ mažytis žaislinis robotas „i-Sobot“ gali atpažinti sakomus žodžius. Šiuo produktu buvo tikimasi nugalėti didelės kainos barjerą. Tokijuje įsikūrusi firma „i-Sobot“ platinimo kampaniją pradėjo 2007-jų pabaigoje ir pardavė 47000 gaminio vienetų, ir taip jis tapo savotišku robotų pasaulio „bestseleriu“, – pasakoja kompanijos atstovė spaudai Chie Yamada. Tačiau praėjusiais metais nukritus pardavimams kompanija nebeplanuoja išleisti naujų gaminio versijų, o tik išparduoti turimas 3000 vienetų atsargas.
Rinkos tyrimų ir rinkodaros firmos „Seed Planning“ analitikas Kenji Hara sako, kad daugelis Japonijos robotikos projektų paprastai pasižymi pernelyg dideliais užmojais. Gamintojai tobulina robotus humanoidus ir kitus vaizduotės „šuolius“, kurių neišeina greitai įsiūlyti rinkai ar pritaikyti kokioms nors kitoms reikmėms. „Šiandieniniai Japonijos mokslininkai užaugo žiūrėdami animacinius filmus apie robotus, todėl jų vienintelis noras yra sukurti dvikojus kompanjonus, – pasakoja Hara. – Tačiau ar tai realistiška? Ar tikrai vartotojai nori namams skirtų robotų-padėjėjų?“.
„Yaskawa Electric“ pramoniniai robotai Tokijuje
©Yuriko Nakao/Reuters
„Robot Factory“ kadaise buvusi robotų fanų Meka, įsikūrusi vakariniame Osakos mieste, užsidarė balandį, nukritus pardavimams. „Apskritai imant, robotai vis dar yra brangūs, o jų funkcijos – ribotos“, – teigia Yoshitomo Mukai, kurio vadovaujamas parduotuvių tinklas „Jungle“ perėmė dalį „Robot Factory“ produkcijos likučio. Žinoma, toks teiginys netinka pramoniniams robotams – ar bent jau tada, kai ekonomika klesti.
Robotas demonstracijos Tokijo Universitete metu plauna puodelį
©Kyung-Hoon/Reuters
„Fuji Heavy Industries“ įsitikinę, kad jų gaminami robotai yra praktiški ir ekonomiškai naudingi. Kompanija pardavinėja didelių gabaritų automatizuotą patalpoms valyti skirtą robotą, kuris gali naudotis liftais ir taip savarankiškai keliauti per skirtingus pastato aukštus. Mažą gatvių valymo mašiną primenantis ratuotas robotas jau dirbą keliuose Tokijo dangoraižiuose. Kompanijos atstovas spaudai Kenta Matsumoto teigia, kad į valdantį robotą investavusios, t. y. jį įsigijusios kompanijos per 3 metus gali sutaupyti net 64000 dolerių. Kol kas gamintojas yra išnuomojęs 50 tokių aparatų. „Robotas nesiskųsdamas dirbs kiekvieną dieną ir naktį, – sako Matsumoto. – Jūs galite netgi išjungti šviesą ir šildymą, nes robotams tai nereikalinga.“
