Šių metų birželio mėnesį LRTK priėmė sprendimą patenkinti komercinių transliuotojų UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“ ir UAB „Tele-3“ prašymą iki 2010 m. vasaros sutrumpinti kai kurių skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuojamų programų trukmę. Sprendimas susilaukė didelės kritikos iš esamų skaitmeninės televizijos abonentų, apie tai rašė spauda, tačiau situacija nepasikeitė.
Šių metų birželio mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą patenkinti komercinių transliuotojų UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“ ir UAB „Tele-3“ prašymą iki 2010 m. vasaros sutrumpinti kai kurių skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais transliuojamų programų trukmę. Sprendimas susilaukė didelės kritikos iš esamų skaitmeninės televizijos abonentų, apie tai rašė spauda, tačiau situacija nepasikeitė – panašu, jog pakankamai sparti skaitmeninės televizijos plėtra bus priėjusi liepto galą ir dėl to nukentės ne tik žiūrovai, bet ir patys transliuotojai.
Iš pradžių tikrai sparčią skaitmeninės televizijos plėtrą paskatino užsienio patirtis (JAV jau nuo šių metų birželio mėnesio pereina prie skaitmeninės televizijos) bei Lietuvos Vyriausybės patvirtintas sprendimas, jog 2012 metų spalio 29 d. bus nutrauktas analoginės televizijos transliavimas.
Skeptikai tokį sprendimą sutiko gana kritiškai, tačiau optimistų prognozuotas aukštos kokybės vaizdas ir žymiai platesnis kanalų pasirinkimas visuose Lietuvos regionuose gana greitai nutildė kritikus. Beliko pradėti sėkmingą pereinamąjį laikotarpį – statyti skaitmeninės televizijos transliacijos siųstuvus, skatinti transliuotojus rengti skaitmeninį turinį, o vartotojus įsivesti skaitmeninę televiziją. Ir reikia pasakyti, jog viskas vyko pakankamai sklandžiai – nors masinio perėjimo į skaitmeninę televiziją ir nebuvo, tačiau tokių žiūrovų nuolat daugėjo ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose.
Tiesa, pastaruosiuose dar jaučiamas siųstuvų stygius – atokesniuose rajoniniuose kaimuose ir vienkiemiuose dėl silpnoko signalo transliacijų kokybę gerokai įtakoja orų sąlygos. Tačiau norint pilnavertiškai pakeisti analoginę televiziją į skaitmeninę, šias problemas teks išspręsti arba pripažinti, jog XXI a. vykstanti technologijų plėtra kai kurių kaimų žmones nustums gerą 50 metų atgal, kai televiziją galėdavo žiūrėti tik turtingesni miestų gyventojai.
Pakankamai sėkmingas pereinamasis laikotarpis gavo skaudų smūgį šių metų birželio mėnesį, kuomet trys kanalai nusprendė sumažinti kai kurių programų retransliacijos trukmę - UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“. Minėti kanalai bus retransliuojami skaitmeninės antžeminės TV tinklais nuo 18 val. iki programos pabaigos darbo dienomis ir nuo 8 val. iki programos pabaigos savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.
LRTK komisija labai operatyviai išnagrinėjusi visas prašymuose išdėstytas aplinkybes, birželio 10 d. posėdyje nusprendė patenkinti šiuos prašymus ir leido laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką.
Kaipgi šis, iš pirmo žvilgsnio logiškas sunkmečio laikotarpiu sprendimas įtakos visą skaitmeninės televizijos tinklo plėtrą? Pažiūrėjus atidžiau, nesunku pamatyti labai sudėtingą situaciją, į kurią pakliuvo ne tik žiūrovai, bet ir transliuotojai.
Uždaras ratas įtraukė žiūrovus...
Toks sprendimas pirmiausia palietė tuos gyventojus, kurie nelaukdami paskutinės minutės jau dabar nusprendė įsivesti skaitmeninę televiziją. Jų situacija nesunkiai suprantama – investavę lėšas į skaitmeninės televizijos įrangą, nuo birželio mėnesio dienos metu negali stebėti tų kanalų, kuriuos analoginės televizijos žiūrovai gali žiūrėti netrukdomai visą transliacijos laiką.
Natūralu, jog toks sprendimas sukėlė pasipiktinimą ir net paskatino organizuoti visuomeninę akciją – sukurti peticiją prieš LRTK komisijos sprendimą. Peticijos autorė Inga mums el. laišku rašė, jog toks komisijos sprendimas „neabejotinai pažeidžia vartotojų teises“, tačiau „Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nieko konkretaus negalėjo patarti ar atsakyti“. Beliko savarankiškai organizuoti pilietinę akciją, tik kyla klausimų, kiek ji paveiks LRTK komisiją.
Tie gyventojai, kurie nesuskubo įsivesti skaitmeninės televizijos, dabar tikrai to neskubės daryti – kam savanoriškai leisti pinigus technologijai, kuri tik apribos pasirinkimo laisvę? Na ir kas, kad laikinai – kokios garantijos, jog transliacijų sutrumpinimas nebus pratęstas iki pat 2012 metų?
Jeigu žiūrovai dar lėčiau pereis prie skaitmeninės televizijos, tai 2012 tik nedidelis procentas visų Lietuvos gyventojų galės iš karto atsisakyti analoginės televizijos. Bet ar esant tokiai situacijai Vyriausybė išdrįs išjungti analoginės televizijos transliaciją? Net ir JAV buvo priversta pratęsti išjungimo terminus dėl nepilno pasirengimo perėjimui. O jeigu tai kartosis ir Lietuvoje, visai tikėtina, jog nukėlus analoginės televizijos išjungimą, skaitmeninės televizijos transliuotojai ir toliau ribos transliacijų trukmę. Tad ar verta dabar eiliniam žiūrovui investuoti į skaitmeninę televiziją?
...ir transliuotojus
Pagrindinis TV kanalų motyvas apriboti transliacijų trukmę – brangoka nuomotis daugiau nei 20 siųstuvų tinklą visoje Lietuvoje, kai žiūrovų yra viso labo keliasdešimt tūkstančių (tuo tarpu namų ūkių, turinčių televizorius – milijonas). Be to, pasak transliuotojų, naujieji skaitmeniniai kanalai „Liuks!“ ir „Info TV“ neneša pelno.
Štai čia ne tik žiūrovai, bet ir televizijos papuola į uždarą ratą – žiūrovas per skaitmeninę antžeminę TV dalį kanalų matys tik vakarais (per analoginę – visą dieną), tad ir žiūrovų ratas augs dar lėčiau. Televizijos neskubės vėl atstatyti pilnų transliacijų, nes skaitmeninės TV žiūrovų skaičius taip ir liks santykinai nedidelis.
Nuo šiol neabejotinai sunkiau bus įtikinti TV žiūrovą įsigyti TV priedėlį ar naują televizorių, nes nauda bus abejotina. Na ir kas, kad vaizdo ir garso kokybė pagerės, bet dieną bus matomas tik juodas ekranas. O kur dar silpnokas skaitmeninės televizijos signalas regionuose?
Skaitmeninei televizijai skirtoje svetainėje skaitmeninė.lt rašoma, jog toks tupinėjimas vienoje vietoje atneš tikrus nuostolius Telecentrui (siųstuvų savininkui) ir TEO LT, AB (koduotų kanalų operatoriui). Telecentras gaus mažesnes pajamas iš skaitmeninės TV signalų sklaidos (sprendžiant iš transliuotojų argumentų, televizijos moka už siųstuvų valandinę nuomą). Taigi, tai gali pristabdyti naujų siųstuvų paleidimą ir tuo pačiu patikimo priėmimo zonų plėtrą. Dar viena priežastis neskubėti pereiti prie skaitmeninės televizijos.
Tuo tarpu TEO LT, AB paslaugos skaitmeninė „Gala“ žiūrovai mato ne tik koduotus, bet ir nekoduotus kanalus. Dienos metu nematyti keleto kanalų gali tapti rimtu argumentu pasirenkant operatorių. Šiuo atveju palankesne alternatyva gali tapti palydovinė platforma „Viasat“, retransliuojanti lietuviškus kanalus be pertraukos. Taigi, sėkminga skaitmeninės „Gala“ veiklos pradžia irgi gali pradėti buksuoti bei taip pat turėti įtakos lėtesniam skaitmeninės TV žiūrovų skaičiaus augimui.
Taip pat gali pakisti retransliacijos kokybė kabelinių operatorių tinkluose. Vieša paslaptis, kad prie kabelinių TV (ypatingai mažesniuose miestuose) transliacijų kokybinio šuolio stipriai prisidėjo skaitmeninės antžeminės TV siųstuvų paleidimas. Panašu, kad operatoriams prisieis vėl galvoti, iš kur imti kokybišką signalą.
Kaip visada nukentėjo mažuma
Nors transliacijų trukmės apribojimas sumažins televizijų išlaidas, tačiau ilgalaikiu periodu tai gali sukelti visą aibę nepageidaujamų reiškinių, vedančių prie vieno – skaitmeninės televizijos plėtros sąstingio. Reikia tikėtis, kad šis sprendimas po metų bus atšauktas, nors gali būti, kad sutrumpinta dukterinių kanalų retransliacija bus vykdoma iki pat 2012-ųjų metų pabaigos, kai turėtų būti atjungta analoginė TV.
Svetainėje skaitmenine.lt primenama, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat turėjo atkreipti dėmesį į klausimo aktualumą. Susisiekimo ministerijoje parengtoje programoje minima, kad reikia pakankamai sparčiai skaitmenizuoti Lietuvos namų ūkius. Tačiau ar bus eiliniam žiūrovui rimta priežastis įsigyti įrangą, tinkamą skaitmeninės antžeminės TV žiūrėjimui, jeigu dieną dalies kanalų nerodoma?
Galbūt buvo kitas sprendimo būdas, žinoma, šiek tiek revoliucinis? Gal buvo galima bandyti atjungti TV1 ir TV6 analoginius siųstuvus ir taip taupyti lėšas. Tokiu atveju kaip tik būtų paspartėjęs perėjimas prie skaitmeninės TV. Tačiau tokiu atveju nepatenkintų būtų žymiai daugiau nei tie keliasdešimt tūkstančių skaitmeninę antžeminę TV matančių namų ūkių, likusių be dieninių transliacijų: analoginės TV žiūrovai liktų nepatenkinti, kad nemato TV1 ir TV6, o kanalai – kad jų nemato, Telecentrui irgi būtų sumažėjusios pajamos.
Iš kitos pusės perėjimo prie skaitmeninės TV procesas gautų papildomą impulsą, tai būtų gerai žiūrovui (pigtų įranga), LR Vyriausybei (didėtų skaitmeninę TV įrangą turinčių namų ūkių skaičius) bei, žinoma, skaitmeninės „Gala“ operatoriui (sparčiau didėtų žiūrovų skaičius). Vis dėlto šiuo atveju buvo pasielgta taip, kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika. Belieka tikėtis, kad po metų, peržiūrint 2009 m. birželio 10 d. priimtą nutarimą, bus priimtas palankesnis sprendimas skaitmeninės antžeminės TV žiūrovams ir atstatytos pilnos transliacijos.
