Norvegijos bendrovė „StatoilHydro“ Šiaurės jūroje pastatė pirmąją pasaulyje plaukiojančią vėjo elektrinę. Rudenį bus pradėti šios 2,3 MW galios jėgainės bandymai. „Hywind“ pavadinta eksperimentinė jėgainė buvo nuplukdyta ir inkarais pritvirtinta prie jūros dugno už 11 kilometrų nuo kranto, šalia pietvakarinėje šalies dalyje esančios Karmøy savivaldybės.
Norvegijos bendrovė „StatoilHydro“ Šiaurės jūroje pastatė pirmąją pasaulyje plaukiojančią vėjo elektrinę. Rudenį bus pradėti šios 2,3 MW galios jėgainės bandymai.
„Hywind“ pavadinta eksperimentinė jėgainė buvo nuplukdyta ir inkarais pritvirtinta prie jūros dugno už 11 kilometrų nuo kranto, šalia pietvakarinėje šalies dalyje esančios Karmøy savivaldybės. Vėjo elektrinė primena milžinišką plūdę. Viršutinėje jos dalyje ant 65 metrų bokšto įrengta įprastinė vėjo jėgainė su mentėmis, kupolu ir generatoriumi, o apatinėje – 100 m ilgio plieninis 8,3 m skersmens vamzdis. Apatinėje jo dalyje naudojamas balastas, stabilizuojantis visą konstrukciją ir nuleidžiantis ją į reikiamą gylį. Prie jūros dugno apatinė konstrukcijos dalis pritvirtinta 3 inkarais. Bendroji jėgainės platformos vandens talpa – 5 300 tonų.
Hild Bjelland Vik / StatoilHydro nuotr.
„Hywind“ gali būti naudojama bet kurioje pasirinktoje jūros vietoje, kurios gylis siekia nuo 120 iki 700 metrų. Kad jėgainė veiktų stabiliai pučiant labai stipriam vėjui, naudojama menčių elektroninio valdymo sistema.
Pasak „StatoilHydro“ atstovų, liepos mėnesį nuo „Hywind“ į krantą bus nutiestas povandeninis elektros perdavimo kabelis, o rudenį prasidės 2 metus truksiantys jėgainės bandymai.
Jeigu jie bus sėkmingi, į jūrą perkeltos vėjo jėgainės gali iš esmės pakeisti visą vėjo energetiką, teigia bendrovės „StatoilHydro“ atsinaujinančių energijos šaltinių padalinio vadovė Alexandra Beck Gjorv. Pasak jos, „Hywind“ sėkmė galėtų paspartinti vėjo elektrinių perkėlimą iš sausumos į jūrą, keliolikos ar keliasdešimties kilometrų atstumu nuo kranto.
Tai ne tik leistų atsisakyti vėjų jėgainių masyvams būtinų žemės plotų, bet ir patrauktų jų bokštus kuo toliau nuo akių, kad jų nebūtų matyti ne tik tos vietovės peizaže, bet ir jūros pakrantėje. Anot A. B. Gjorv, plaukiojančių vėjo jėgainių naudą pajustų ne tik energetikai, nes vėjai jūroje yra stipriausi, bet ir kitos pramonės sritys.
StatoilHydro iliustr.
Pasak „Hywind“ projektavusių ir stačiusių specialistų, plūduriuojančios vėjo jėgainės galėtų būti statomos šalia Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, D. Britanijos bei kitų Europos šalių krantų, o taip pat rytinėje ir vakarinėje JAV pakrantėje. Jos ypač praverstų toms šalims, kuriose yra palankios sąlygos vėjo energetikai plėtoti, tačiau trūksta vietos vėjo jėgainių masyvams.
Iš pradžių, pasak „StatoilHydro“ atstovų, jūroje veiksiančių vėjo jėgainių elektros gamybos kaštai bus didesni, nei įprastinių, tačiau ilgainiui jie turėtų susilyginti. „StatoilHydro“ į pirmosios vėjo jėgainės jūroje statybos projektą investavo apie 62 mln. JAV dolerių.
