JAV mokslininkams pavyko sukurti pirmąjį kompaktiškos „elektroninės bombos“, nenaudojančios branduolinio užtaiso, prototipą. Šis itin galingą mikrobangų impulsą, naikinantį priešininko elektroninę įrangą, generuojantis įrenginys galės būti montuojamas į sparnuotąsias raketas ir aviacines bombas.
Didelės energijos mikrobangų (High-power microwave, HPM) ginklai, spinduliuojantys itin galingus elektromagnetinius impulsus, kurie paralyžiuoja kompiuterius, elektroninę įrangą, ryšių sistemas, transporto priemones, radarus bei raketų nukreipimo sistemas, tačiau nekenkia pastatams ir žmonėms, kuriami dar nuo pirmųjų branduolinių užtaisų bandymo laikų. Poligonuose sprogdinant pirmąsias atomines bombas buvo pastebėtas griaunančios galios elektromagnetinio impulso poveikis. Vis dėlto iki šiol JAV laboratorijose pagamintos „elektroninės bombos“ buvo laikomos „nepraktiškomis“ vien dėl savo dydžio – jos paprastai būdavo ilgesnės, nei 3,5 metro, rašo „Gizmag.com“.
Tačiau Teksaso technologijos universiteto (JAV) mokslininkams pavyko sukurti tokio ginklo prototipą, kurio skersmuo – vos 15 centimetrų, o ilgis – 1,5 metro. Toks dydis laikomas pakankamai kompaktišku, kad mikrobangų ginklus būtų galima naudoti taktinėse JAV kariuomenės operacijose.
„Scanpix“ nuotr.
Pirmoji kompaktiška „elektroninė bomba“, kurią galima naudoti sparnuotosiose raketose, aviacinėse bombose ar nepilotuojamuose orlaiviuose, balandžio mėnesį buvo išbandyta JAV kariuomenės arsenalo Hantsvilio (Alabamos valstija) poligone. Prototipinio įrenginio, naudojančio vidinį energijos šaltinį, maksimali galia siekė 35 megavatus, elektromagnetinio impulso trukmė – nuo 100 iki 150 nanosekundžių, paskleistų mikrobangų ruožas – nuo 2 iki 6 GHz.
Aktyvuojant „elektroninę bombą“ detonuojami jose esantys plastikiniai sprogmenys, o sprogimo energija paverčiama radijo bangomis, kurias išspinduliuoja vidinė antena. Kadangi šiam procesui būtina sudėtinga techninė įranga, sumažinti įrenginio dydį iki šiol esą buvo labai sunku.
Pripažintas didelės energijos mikrobangų šaltinių ekspertas, Naujosios Meksikos valstijos (JAV) universiteto elektros inžinerijos profesorius Edlas Schamiloglu savo kolegų pasiekimą įvertino labai aukštai. „Tai iš tiesų didelis žingsnis į priekį. Dabar kariuomenė iš tikrųjų galės juos naudoti“, – sakė jis.
„Gizmag.com“ iliustr.
Pasak ekspertų, „elektroninės bombos“ poveikis priklauso nuo trijų dalykų – elektromagnetinių bangų dažnio, maksimalios galios ir būdo, kaip impulsas pasiekia „taikinį“. Mikrobangos į karinius objektus skverbiasi per laidus ir kabelius, vamzdžius, vėdinimo angas bei kitas infrastruktūros dalis. Jų dažnis gali svyruoti nuo kelių šimtų megahercų iki dešimčių gigahercų. Ruožo pasirinkimas priklauso nuo „elektroninių bombų“ paskirties: pavyzdžiui, jei reikia švelnesnio poveikio, žemesnių dažnių ruožo impulsas „užblokuos“ ryšio sistemas. Didelio dažnio bangų efektas bus kur kas šiurkštesnis – bus „išlydyti“ elektroninės įrangos komponentai.
JAV kariškiai didelės energijos mikrobangų ginklus laiko labai efektyviais ir perspektyviais, galinčiais pakeisti būsimų karinių konfliktų pobūdį. Nors „elektroninės bombos“, priklausomai nuo jų galingumo, gali didesnėje ar mažesnėje teritorijoje akimirksniu paralyžiuoti šiuolaikinę ginkluotę ir transporto priemones, pasak specialistų, epicentre atsidūrę žmonės jų veikimo net nepastebės, kol neaptiks, kad neveikia ryšio priemonės ar elektronika.
Pasak leidinio, Teksaso technologijos universiteto specialistai, finansuojami JAV Gynybos departamento, kuria ir vadinamąsias „mikrobangų patrankas“ – kompaktiškus kryptinės energijos įrenginius, kuriuos galima nutaikyti į tam tikrus taikinius. Tokiomis „patrankomis“ būtų galima iš tolo paralyžiuoti raketinių ar kitų kompleksų elektroninę įrangą arba sustabdyti transporto priemonių judėjimą.