Robotų galimybė judėti sienomis ir net lubomis yra labai svarbi – būtent tokie aparatai galėtų atlikti eilę darbų, kuriuos dabar atlieka žmonės. Tai ne tik banalus sienų, langų ir sunkiai pasiekiamų paviršių valymas, bet ir galimybė tirti pastato konstrukcijos defektus. Šiandien jau yra sukurti panašūs aparatai, bet jie turi didelių trūkumų.
Robotų galimybė judėti sienomis ir net lubomis yra labai svarbi – būtent tokie aparatai galėtų atlikti eilę darbų, kuriuos dabar atlieka žmonės. Tai ne tik banalus sienų, langų ir sunkiai pasiekiamų paviršių valymas, bet ir galimybė tirti pastato konstrukcijos defektus.
Šiandien jau yra sukurti panašūs aparatai, bet jie turi didelių trūkumų – aparato prisitvirtinimui prie sienų ir lubų naudojami specialūs siurbliai, sudarantys vakuumą „čiulptuvėliuose“. Tokie robotai suvartoja daug energijos, todėl arba reikia naudoti laidą energijos tiekimui (kas neleidžia padaryti roboto visiškai autonominio), arba susitaikyti su trumpu roboto veikimo laiku.
Vis dėlto, neturintis minėtų trūkumų aparatas jau kuriamas Karnegi-Melouno universitete. Aparato privalumai yra: jo kompaktiškumas, galimybė judėti horizontaliais ir vertikaliais paviršiais, konstrukcijos paprastumas. Kaip ir kuriant daugumą robotų modelių, įkvėpimo buvo semiamasi iš gamtos, o kaip pavyzdys buvo paimta gekono galimybė judėti absoliučiai visuose paviršiuose. Tirdami unikalias gyvūno galimybes mokslininkai atskleidė, kad jį laiko mažyčiai plaukeliai ant letenų – naudojamas plačiai žinomas Van der Vaalso jėgos fenomenas.
Kaip jau minėjome, robotas yra labai kompaktiškas – žmogaus delno dydžio ir 60 gramų svorio. Kūrėjai jį pavadino „Tankbot“, nes jis turi porą vikšrų. Būtent juose ir išdėstyti limpantys mikroobjektai. Ir nors šie elementai ženkliai skiriasi nuo gekono letenų plaukelių, susidariusio Van der Vaalso jėgos dydžio, leidžia aparatui judėti vertikaliu paviršiumi ir net nešti nedidelį svorį.
Deja, to nepakanka, kad aparatas horizontaliu paviršiumi galėtų judėti aukštyn kojomis. Kūrėjams teko modifikuoti konstrukciją ir pridėti „čiulptuvėlius“, kurie atsako už aparato judėjimą ir prisitvirtinimą. Tyrimai parodė, kad tokia modifikacija leidžia robotui įveikti iki 30 metrų distanciją.
Pagrindinis aparato trūkumas – limpančios medžiagos tarša, dėl kurios mažėja roboto prisikabinimo prie paviršiaus jėga. Būtent šią problemą toliau sprendžia kūrėjai modernizuodami robotą.
