Jeigu roboto paskirtis – judėti ir dirbti realiame pasaulyje, jis taip pat turi gebėti „jausti“ ir „mąstyti“. Žinoma, savaip, ne veltui šiuos žodžius parašiau kabutėse“ – A. Kobrinskis
Paskutinėje, IV šio straipsnių ciklo dalyje papasakojau apie elektronines skaičiavimo mašinas (ESM) ir jų poveikį šiuolaikinei visuomenei. Mes, visuomenės žmonės, įpratome naudotis šiomis sistemomis, kurios atlieka darbą už mus. Neretai protinį darbą.
Tos sistemos yra savotiški „robotai“ arba jų „protėviai“, iš kurių išsilaipsniavo šiuolaikinis, techniškai pažengęs robotas. Nepaisant spartaus progreso, robotas niekuomet nepranoks žmogaus. To priežastis – natūralumo faktorius.
Nors toliau parašytas tekstas kai kuriems gali pasirodyti iš serijos „Biologija 11–12 klasei“, tačiau robotas yra žmogaus kūrinys, o žmogus – gamtos. Nuo jos vertėtų ir pradėti.
Ar įmanoma nukopijuoti natūralumą?
Sugniaužkite dešinės rankos kumštį, ištieskite smilių, pajudinkite jį – pamatysime, jog jis sunertas ir trijų lanksčių kauliukų, taigi įmanomos šešios skirtingos pozicijos (1x2x3=6). Nepamirškime, jog viena ranka turi penkis pirštus, tad įmanomos.. 1 307 674 368 000 (1,3 trln.) skirtingos pozicijos (1x2x3x4x5...x15).
Nepamirškite, kad turime ir plaštaką, dilbį, žastą, petį, alkūnę. Nepamirškite, kad turime dar ir kitą ranką. Kojas. Žmogus – stuburinis gyvūnas, tad turime ir stuburą. Nepamirškime veido (vien šypsantis dirba 15 skirtingų raumenų). Skaitytojau, lažinkimės. Aš sakau, jog žmogaus skirtingų pozicijų skaičius sudarytas iš.. vienetuko ir 200 nuliukų.
Nors, iš tikrųjų, nežinau. Nežino ir galingiausias pasaulio kompiuteris. Jei bandytumėme sužinoti žmogaus skirtingų pozicijų skaičių, tai minėtas aparatas išsiųstų tokį pranešimą: „Remaining 1 089 458 years 245 days 12 hours 59 minutes“ (liet. liko 1 089 458 metai, 245 dienos, 12 valandų ir 59 minutės). Palūkėsim?
Tiek daug skirtingų pozicijos suteikia žmogui natūralumo. Štai Olegas Popovas, žymus Rusijos cirko artistas sugebėdavo pereiti 4–5 metrų ilgio vielą, nenukrisdamas nuo jos. Kuris robotas sugebėtų padaryti kažką panašaus?
Iškyla elementarus klausimas – ar įmanoma nukopijuoti natūralumą? Na, kažkas bando. Gerai, kad robotas nepaslysta ant ledo – tai technologinis laimėjimas. Tačiau žmogus, kaip jau išsiaiškinome, ištreniravęs raumenų judesius gali išsilaikyti net ant įtemptos vielos – gamtos laimėjimai visuomet pranašesni už technologijų.
Pagrindinis skirtumas – gebėjimas mąstyti
Bet veiksmų skaičius daug didesnis, juk prieš tai kalbėjom tik apie momentinę poziciją. Nepamirškime, kad žmogus juda visą laiką ir vis skirtingai. Tad minėtą skaičių su daug nulių, reikėtų padauginti dar iš tiek pat.
Bet bet bet. Žmonės skiriasi ne tik išore, savo pozicija ar judėjimu. Žmogus turi vidų, kuriuo mato, girdi, jaučia, užuosta, skanauja. Ir svarbiausia, žmogus mąsto.
Poziciją ir judėjimą nulemia raumuo, o mąstymo atskaitos taškas – nervinė ląstelė. Mūsų smegenyse jų milijardai. Vienas nervas informuoja apie kvapus, kitas perteikia regimąją informaciją, kitas „įsako“ kramtyti maistą, dar kitas – palaiko pusiausvyrą ir t. t.
Šioje Žemėje gyvena 6 mlrd. žmonių, bet vistiek jie visi unikalūs, tiek išoriškai, tiek iš vidaus. Net jei Žeme vaikščiotų 6 trln. žmonių, vistiek visi jie būtų skirtingi.