Į Atlanto vandenis Ispanijos šiaurėje ruošiamasi paleisti pirmuosius elektroninius karpius – eksperimentinius žuvų pavidalo robotus, kurie stebės vandens užterštumą ir prireikus skelbs pavojų. Jei eksperimento rezultatai bus sėkmingi, mokslininkai tikisi, kad vandens užterštumą stebinčios žuvys-robotai bus paleistos jūras, upes ir ežerus visame pasaulyje.
Į Atlanto vandenis Ispanijos šiaurėje ruošiamasi paleisti pirmuosius elektroninius karpius – eksperimentinius žuvų pavidalo robotus, kurie stebės vandens užterštumą ir prireikus skelbs pavojų.
Šie D. Britanijos mokslininkų projektuojami autonominiai įrenginiai, kuriami pagal 3 metų trukmės projektą, kitąmet bus pradėti naudoti Ispanijos uosto Gijono akvatorijoje. Jei eksperimento rezultatai bus sėkmingi, mokslininkai tikisi, kad vandens užterštumą stebinčios žuvys-robotai bus paleistos jūras, upes ir ežerus visame pasaulyje, rašo britų dienraštis „Daily Mail“.
Pirmieji pasaulyje tikras žuvis imituojantys robotai, kuriami Esekso universiteto mokslininkų ir bendrovės „BMT Group“ inžinierių, turi miniatiūrinius elektroninius daviklius, reaguojančius į vandenyje esančius teršalus. Kiekvienas toks karpio pavidalo robotas bus maždaug 50 cm ilgio, 15 cm aukščio bei 12 cm pločio ir galės plaukti po vandeniu maksimaliu 1 metro per sekundę greičiu.
Pirmieji žuvų-robotų prototipai Esekso universitete buvo sukurti dar prieš kelerius metus (vieną iš jų, plaukiojančią Londono Akvariume, galima pamatyti apačioje įterptame vaizdo siužete). Dabar mokslininkai ir inžinieriai ruošia pirmuosius cheminį vandens užterštumą matuojančius robotus. Jų kūrimas finansuojamas ES programos, kuria siekiama diegti naujus būdus aplinkos užterštumui stebėti, lėšomis.
Pranešama, kad tokios „robotžuvės“, patruliuodamos nurodytus vandenis, palaikys tarpusavio ryšį ir keisis informacija vietiniu „Wi-Fi“ bevieliu tinklu. Jose įrengti GPS imtuvai leis nustatyti tikslias koordinates, o dirbtinio intelekto programinė įranga užtikrins autonominį veikimą be žmogaus įsikišimo. Uostų akvatorijas, upes ar jūros pakrantę patruliuojantys robotai žmones informuos tik pavojaus atveju.
Mokslininkų teigimu, žuvys-robotai plaukios nedideliais guotais, paprastai po 5. Jei viena kuri aptiks pavojingas chemines medžiagas, apie tai bevieliu ryšiu praneš kitoms, ir visos susirinks į įtartiną vietą patikrinti ir tiksliau įvertinti galimo užterštumo pavojų.
Elektroninius karpius valdys elektros varikliukai, kuriems energiją tieks įkraunami akumuliatoriai. Esekso universiteto specialistai tikisi, kad nuolat vandens užterštumą stebinčios „robotžuvės“ autonomiškai galės veikti nuo 8 iki 24 valandų. Po to jos turės automatiškai atplaukti į numatytas vietas, kad būtų galima įkrauti akumuliatorius.
Pasak projekto vykdytojų, pirmiausia elektroninės žuvys bus naudojamos uostų akvatorijose, kur stebės iš laivų galinčius prasiskverbti teršalus. Laiku gavus pranešimą apie tokį pavojų, būtų galima išvengti rimtesnių užteršimo pasekmių.
Britų mokslininkai mano, kad tokie robotai, kurių kaina kol kas sieks apie 29 000 AV dolerių, ateityje bus paleisti į Temzės upę ir padės sudaryti erdvinį (3D) jos užterštumo žemėlapį.
