Virtualių skrydžių entuziastas Matthew Sheil'as savo sandėlyje susikonstravo „Boeing 747-400“ skrydžių simuliatorių. Sistema savo savybėmis prilygsta bet kuriam apytiksliai 40 milijonų dolerių kainuojančiam profesionaliam analogui; tuo tarpu australas savąją versiją susikonstravo vos už 200 tūkstančių dolerių.
Virtualių skrydžių entuziastas Matthew Sheil'as savo sandėlyje susikonstravo „Boeing 747-400“ skrydžių simuliatorių. Sistema savo savybėmis prilygsta bet kuriam apytiksliai 40 milijonų dolerių kainuojančiam profesionaliam analogui; tuo tarpu australas savąją versiją susikonstravo vos už 200 tūkstančių dolerių.
Iš viso simuliatoriuje panaudota 14 skirtingų kompiuterių, kurie vykdo 45 skirtingas programas. Pagal išvaizdą visa kabina yra beveik identiška tikro „Boeing 747“ lakūno kabinai. Sistema leidžia vartotojui skristi į ir iš 27000 skirtingų pasaulio oro uostų, ir visą tai atliekama su kvapą gniaužiančiu realizmu. Sheilas priklauso augančiam entuziastų iš viso pasaulio ratui, kurie laisvu laiku virtualiame pasaulyje dirba pilotais ir oro srautų operatoriais; tuo tarpu realiame pasaulyje Sheilas vadovauja sunkvežimių detalėmis prekiaujančiai firmai.
Virtualusis skrydžių tinklas yra neįtikėtinai sudėtingas: Sheilo simuliatoriuje kompiuterių ekranai pakeičia lėktuvo langus, ir jei jis virtualiame pasaulyje skrenda už kokio nors asmens iš Melburno, ir jei jie abu naudoja aviakompanijos „Qanta 767“ modelio lėktuvus, „tada mes išties matome vienas kito – „Qanta 767“, – sako Matthew.
Be to, jei Sheilas skrieja virš Rusijos, ten jį pasitinka vietinis savanoris oro eismo dispečeris. Programinė įranga neįtikėtinai tiksliai imituoja realias įvairių pasaulio vietų oro sąlygas, o hidrauliniai mechanizmai leidžia pajusti visas vibracijas. „Kai riedi pakilimo taku, gali jausti asfalto įtrūkimus, o nusileidžiant fiziškai pajunti ratų prisilietimą prie tako dangos“, – sako Matthew.
Kas dar įspūdingiau, savo įrangai australas išleido apie 200 kartų mažiau pinigų nei prireiktų norint įsigyti profesionalų mokomąjį simuliatorių. Daugiausia jam padėjo dovanotos dalys, kurias jis gavo iš rėmėjų už savanorišką neapmokamą veiklą. Mainais visus už simuliatoriaus nuomą gautus pinigus jis aukoja Australijos aeromedicininei organizacijai „Royal Flying Doctor Service“ (RFDS). Visiems pasiruošiamiesiems ir įrengimo darbams savininkas sugaišo apie 10 metų. Beje, už savo įrenginį jis vis vien įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip „brangiausio namuose įrengto skrydžių simuliatoriaus savininkas“.
Nors pasaulyje tik saujelė žmonių turi simuliatorius, prilygstančius Sheilo įrangai, prie jo prisijungti gali bet kas, turintis „Microsoft Flight Simulator“ programą, vairalazdę ir interneto ryšį. Virtualiosios skrydžių asociacijos VATPAC įkūrėjas Terry Scanlanas sako, kad vien Australijoje yra apie 5000 jos narių. „Pas mus yra ir tikrų pilotų, kurie skraido šiuolaikiniais lėktuvais, taip pat turime tikrų dispečeriu, kurie tuo užsiima kaip hobi – vienas Melburne dirbančių dispečerių netgi veda savo virtualaus pasaulio kolegų apmokymus“, – pasakoja Terry. Jo teigimu, nors dispečerio darbas skamba nuobodžiai, išties tai yra įdomu ir kelia savų iššūkių – kartais tenka vienu metu sekti 20–30 orlaivių judėjimą. „Iššūkis – lygiai kaip ir realiame pasaulyje – yra apsaugoti lėktuvus nuo susidūrimo, o tam mes naudojame simuliuojamą radarą, kuriame matome visus skraidančius objektus ir atliekame realiam pasauliui analogiškas procedūras, kad jie liktų saugiu atstumu vienas nuo kito“, – sako asociacijos vadovas.
