NASA iki 2020 metų tikisi Mėnulyje įrengti pirmąją pastovią mokslinių tyrimų bazę, ir jau atlieka pirmuosius pasiruošimo tam darbus. Bendradarbiaujant su kompanija „Astrobotic Technology“ ir Carnegie Mellon universiteto mokslininkais nutarta, kad automatizuoti robotai yra vienas patogiausių būdų palydovo paviršiui paruošti tolesniems statybų darbams.
NASA iki 2020 metų tikisi Mėnulyje įrengti pirmąją pastovią mokslinių tyrimų bazę, ir jau atlieka pirmuosius pasiruošimo tam darbus. Bendradarbiaujant su kompanija „Astrobotic Technology“ ir Carnegie Mellon universiteto mokslininkais nutarta, kad automatizuoti robotai yra vienas patogiausių būdų palydovo paviršiui paruošti tolesniems statybų darbams.
„Bazės suplanavimas ir įrengimas yra esminis NASA iššūkis – tikimasi, kad ji funkcionuos jau 2020 metais“, – teigia „Astrobotic Technology“ atstovas Williamas Whittakeris. „Norint efektyviai gabenti krovinius, nusileidimo aikštelė turi būti greta bazės gyvenamųjų patalpų ir laboratorijų. Tačiau kiekvienas raketos nusileidimas ir pakilimas kels Mėnulio dulkių debesis – ten nėra atmosferos, kuri galėtų tai sustabdyti, todėl sauso grunto šuorai žalos visą bazę“. Atliktų mokslinių pasiruošiamųjų tyrimų metu analizuoti du potencialūs šios problemos sprendimo būdai: 1) sukonstruoti nusileidimo aikštelę supantį grunto pylimą; 2) panaudojant vietines medžiagas sukonstruoti kieto paviršiaus nusileidimo aikštelės dangą.
Mokslininkai apskaičiavo, kad pirmuoju atveju pylimui, kuris uždengtų dulkių ir grunto nuolaužų gūsius, sukonstruoti naudojant du 150 kg sveriančius robotizuotus savivarčius prireiktų mažiau nei šešių mėnesių. Pylimas būtų maždaug 2,6 m aukščio ir nusidriekęs apie 50 m pusapskritimiu. Tam prireiktų transportuoti apie 1200 tonų Mėnulio grunto. Tokio dydžio robotus NASA galėtų nusiųsti į suplanuotą poliarinę bazės vietą dar prieš ten atskrendant žmonių ekipažui. Kompanija „Astrobotic Technology Inc.“ taip pat pasiūlė šią idėja įgyvendinti pasitelkiant privataus kapitalo bendroves.
Mokslininkai taip pat pademonstravo, kad antruoju atveju panašūs nedideli robotai galėtų surinkti vietoje esančius akmenis ir kitas kietas grunto nuolaužas ir iš jų sukloti patvarų ir neyrantį nusileidimo aikštelei skirtą pagrindą. „Astrobotic Technology“ atstovas Johnas Kohutas sako, kad „Tai galėtų sumažinti apsauginių pylimų poreikį, tačiau geriausiam variantui pasirinkti būtina išsiųsti robotizuotus skautus, kurie surinktų reikiamą informaciją apie grunto kietumą ir ar ten yra reikiamas kiekis tinkamo dydžio grunto nuolaužų“.
Whittakeris jau vadovauja Carnegie Mellon universiteto inžinierių ir mokslininkų komandai, kuriančiai pirmuosius „Astrobotic Technology“ Mėnulio robotus – jų lauko bandymai atliekami jau kelis mėnesius. Kompanija rimtai nusiteikusi laimėti IT kompanijos „Google“ paskirtą 20 milijonų dolerių „Lunar X“ prizą – tai jie planuoja padaryti aplankydami „Apollo 11“ nusileidimo vietą ir perduodami didelės raiškos video į Žemę. Tą planuojama padaryti 2010 metų gruodį. Tiesa, ar jiems pavyks tai padaryti pirmiesiems dar neaišku, kadangi jiems teks įveikti ir kitus konkurso konkurentus.
