Ne tik multimilijardierius George'as Sorosas vis aiškiau regi tradicinės laisvos rinkos kapitalizmo pabaigą. Tokią baigtį taip pat pranašauja Didžiosios Britanijos Batho universiteto inžinerijos mokslų tyrėjas Adrianas Bowyeris ir jo bendradarbiai, kuriantys trijų matmenų spausdinimo, ar verčiau atgaminimo technologiją kurią vadiną „raktu į turtus be pinigų“.
Bowerio svetainėje aiškinama, kad projektas yra skirtas įgyvendinti senai Johno von Neumanno – žymaus JAV matematiko ir IT pradininko – 1940 m. idėjai apie „universalų konstruktorių“, hipotetinį save atkuriantį arba „replikuojantį“ mechanizmą. Boweris prideda šiai idėjai dar taip pat „darvinistinio“ ir net „marksistinio“ skambesio: teigia, kad jo kuriamas agregatas – „RepRap“ (angl. trumpinys nuo Replicating Rapid-prototyper) – bus save atkartojančių mašinų evoliucijos pradininkas, išlaisvinsiantis darbininkus nuo būtinybės parduoti savo sugebėjimus ir laiką. Mat „RepRap“ galėtų naudoti potencialiai bet kokias atliekas, kad atgamintų savo sudedamąsias dalis pats.
Tiesa tas atgamintas dalis, o taip pat greičiausiai (bent jau artimoje ateityje) retesnius konstrukcijos komponentus kaip mikroprocesoriai ir pan. teks surinkti patiems darbininkų klasės atstovams. Šalia to, kaip pažymi retų mokslo, technologijų ir kultūros naujovių apžvalgininkas Briusas Sterlingas (WIRED mėnraštis, JAV), pats pagarsėjęs kaip mokslinės fantastikos autorius, „RepRap“ ir jo „palikuonims“ lengvai gali pritrūkti ir tinkamų „atliekų“ – pvz. tinkamos kokybės plastiko.
Bet kuriuo atveju Boweris ir jo Atviro Kodo principu dirbantys bendradarbiai visame pasaulyje tikisi šią mašinų savęs kopijavimo technologiją išplėtoti taip, kad būtų įgyvendinta dar senesnė už von Neumanno – Karlo Markso idėja apie darbo klasės išlaisvinimą suteikiant jai visišką gamybos priemonių kontrolę ir taip išvengiant samdomo darbo kaip nors švelnios, bet vis dėl to vergovės turtingiems ir sumaniems darbdaviams. Šalia to pridedama ir darvinistinis sumanymas konstruoti „RepRap“ ir jo palikuonis taip, kad jų naudotojai galėtų vykdyti protingą atranką ir taip, bent iš pradžių, ženkliai patobulinti šią technologiją pagal savo pačių poreikius.
Nors pastaroji perspektyva lieka kol kas labiau filosofinių samprotavimų, nei veikiančių modelių tema, pats gamybos priemonių evoliucinio atsigaminimo ir netgi automatinio tobulinimosi idėjos gražinimas į praktinių eksperimentų ir prototipų kūrimo sritį atrodo itin savalaikis. „The Economist“ praneša, kad tradicinė pramoninė gamyba visame pasaulyje bus smarkiai paveikta dabartinės visuotinės finansų krizės: smarkiai sutriks ligšiolinės tarptautinės ar regioninės tiekimo grandys, susiaurės investavimo galimybės. Dėl to bet kuriuo atveju teks pereiti ne tik prie labiau vietos resursus panaudojančios, atliekas perdirbančios, tačiau ir prie labiau automatizuotos, orientuotos vietos, ne pasaulio rinkų poreikiams tenkinti gamybos būdų. Tai reiškia tik viena – tokios kaip Bowerio inovacijos gali tapti naujų, aukštos vertės investicijų į kokybiškai naują pramonę eros pradžia, nepaisant autoriaus socialistinių sumetimų.
Kol tokios idėjos ir prototipai vykdomi Atviro Kodo licencijos pagrindu, sukrusti, atrasti savo vietą naujoje pramonės automatizavimo bangoje verta ir Lietuvos inžinieriams bei išradėjams.