Ar naudosimės skaitmeniniais rašikliais?

Dauguma nuolatinių „Kompiuterijos“ skaitytojų (taip, greičiausiai ir jūs) serga lengva disgrafijos forma. Disgrafija – tai gebėjimo rašyti ranka sutrikimas. Tokie negalavimai paveldimi arba sukeliami smegenų traumos. Tačiau ir netraumuoti dvidešimt pirmojo amžiaus jaunuoliai į rankas paėmę tušinuką jaučiasi nepatogiai. Skaitmeninė era pasiekė savo – jaunimas neretai greičiau surenka tekstą mobiliuoju telefonu, nei užrašo tą patį sakinį popieriuje. O ir perskaityti raštą sugebės tik autorius ir vaistininkas…

Tyrimai rodo, kad rašant ranka lavinama atmintis, motoriniai gebėjimai. Žinoma, daugeliu atvejų rinkti tekstą kompiuteriu – patogiau ir veiksmingiau, tačiau kompiuteriai naudojami net ir tada, kai jų reikėtų vengti. Pastabas pažymėti popieriaus lape rašikliu – patogiau. Prireikus greitai nubraižyti eskizą, paprasčiau imtis pieštuko. Bendraujant su žmogumi, užrašai bloknote atrodo asmeniškiau ir nesudaro tokio barjero, koks atsiranda naudojant nešiojamąjį kompiuterį. Be to, turint tik popieriaus lapą ir rašiklį, lengviau susikoncentruoti – neblaško „Skype“ žinutės ar pranešimai apie gautus elektroninius laiškus.

Rašikliai, leidžiantys jais parašytą tekstą ir brėžinius lengvai perkelti į kompiuterį, kuriami jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau jie nėra populiarūs, nes nepatogūs naudoti, reikalauja brangaus popieriaus, o rezultatas ne visada tenkina. Pasirodžius naujam modeliui, gamintojai kaskart pranašauja rinkos perversmus, tačiau jokių perversmų nevyksta. Vis dėlto moderniausi teksto įvedimo būdai patogumu ir tikslumu išties gerokai lenkia pirmtakus.

Apžvelkime tris skirtingas technologijas.

Planšetės ir „Tablet PC“

Planšetės – seniausias ir patikimiausias būdas ranka padarytus brėžinius (piešinius, tekstą) perkelti į kompiuterį. Daugybė dailininkų neįsivaizduoja savo gyvenimo be „Wacom“ įrenginių.

Planšetė – į pelės kilimėlį panašus įrenginys, „jaučiantis“, kurioje vietoje yra rašiklis ir kokio stiprumo jėga jis spaudžiamas. Ekrane iškart matomas piešiamas vaizdas. Ant planšetės jo nėra. Tai šiek tiek sunkina darbą, tačiau įgudus nekelia keblumų. Kai kurie brangūs profesionalams skirti modeliai turi LCD ekraną, kuriame rodomas piešiamas vaizdas.

Planšetėje rašytas tekstas ar pieštas piešinys gali atrodyti įvairiausiai – nuo siaurų štrichų pieštuku iki potėpių akvarele. Programinė įranga neriboja kūrybingumo. Daugybę planšetėmis sukurtų piešinių galima rasti lietuviškajame meno portale art.scene.lt, skyriuje „paišalai“.

„Tablet PC“ lietuviškai vadinami planšetiniais kompiuteriais. Tai nešiojamieji kompiuteriai su ekranu, ant kurio galima rašyti. Rašoma specialiu rašikliu su magnetine galvute. Stiklinis ekranas nejaučia paspaudimo stiprumo, tad vaizdas panašus kaip rašant flomasteriu. Tiesa, kai kurie profesionalams skirti rašikliai patys sugeba jausti paspaudimo stiprumą. „Tablet PC“ nešiojamųjų kompiuterių ekranus dažniausiai galima apsukti ir kompiuterį naudoti kaip bloknotą. Kaip sunkų bloknotą…

Tokie kompiuteriai mėgstami studentų, medikų, statybos inžinierių. Glaudi integracija su „Microsoft Windows“ ir „Office“ programomis atskleidžia geriausias elektroninio rašalo savybes. Deja, daugelį pirkėjų atbaido didelės „Tablet PC“ kainos.

Specialaus popieriaus reikalaujantys rašikliai

Rašyti ant specialaus popieriaus – patogiausias būdas ranka rašytus tekstus perkelti į kompiuterį. Specialūs popieriaus lapai pažymėti milijonais mikroskopinių plika akimi beveik nematomų taškelių, sudarančių unikalius derinius. Rašiklyje sumontuota mažytė kamera itin tiksliai (apie 100 kadrų per sekundę) seka judėjimą popieriaus lapu. Įspūdinga tai, kad elektroninis rašiklis atskiria ne tik tai, kuria kryptimi jis judinamas, bet ir tikslias koordinates popieriaus lape. Pagal unikalius mikroskopinius derinius atpažįstami net puslapiai.

Pažymėjus lapo apačioje esantį laukelį „save“, lape užrašytas tekstas išsaugomas rašiklio vidinėje atmintinėje.

Į kompiuterį užrašus galima perkelti prijungus rašiklį USB jungtimi. Kai kurie modernūs elektroniniai rašikliai prie kompiuterio gali būti jungiami „Bluetooth“ sąsaja ir rašomą vaizdą transliuoti „gyvai“.

Bendrovė „livescribe“ sukūrė rašiklį „Pulse smartpen“, kuriame įrengtas kokybiškas diktofonas. Dėstytojo kalba ir užrašai popieriuje sinchronizuojami. Vėliau, bakstelėjus tekstą užrašuose, galima išgirsti, ką dėstytojas pasakojo tuo metu, kai buvo užrašytas būtent tas sakinys. Taip pakanka pasižymėti tik pagrindines mintis, išsamesnį paaiškinimą išgirstant balsu.

„Never miss a word“ – skelbia „livescribe“ tinklalapyje esantis nuotaikingas vaizdo įrašas, kuriame demonstruojami visi „Pulse smartpen“ privalumai. Pažiūrėkite, jums patiks!

Rašikliai, naudojantys išorinius jutiklius

Šie elektroniniai rašikliai naudoja paprastą popierių ir dydžiu nesiskiria nuo įprastų tušinukų. Lapo ar bloknoto viršuje prisegamas mažytis jutiklis, kuriame įrengti du ultragarsiniai mikrofonai ir infraraudonųjų spindulių jutiklis. Naudojant šiuos jutiklius, apskaičiuojama tiksli rašiklio vieta.

Jutiklyje telpa keli šimtai puslapių teksto, prie kompiuterio jis jungiamas USB sąsaja. Kaip įprasta, šiems smulkiems įrenginiams problemų dėl baterijų nekyla. Dažną įrenginį galima naudoti ir prijungus prie kompiuterio, ekrane iškart matant rezultatą. Programinė įranga leidžia pasirinkti virtualaus rašiklio spalvą ir brėžiamos linijos storį.

Tokie elektroniniai rašikliai Lietuvoje atsirado visai neseniai, tad mums patiems buvo įdomu išbandyti „inote“ rašiklį „Mobile note taker“.

Rašiklis veikė geriau nei tikėjomės – į kompiuterį perkelto teksto ir piešinių vaizdumas maloniai nustebino. Programine įranga naudotis paprasta, duomenis galima eksportuoti jpg formatu. Tiesa, su rašikliu pateikta programinė įranga tekstui atpažinti (Myscript Lite OCR) pasirodė nieko verta. Šiam tikslui geriausia naudoti ABBYY „FineReader“ ar kitą, nors lietuviško rankraščio atpažinimas dar ilgokai kels bėdų. Norint, kad tekstas būtų atpažintas, tenka rašyti spausdintinėmis raidėmis.

Didžiausias „Mobile note taker“ trūkumas – silpna fiksacija. Jutiklis prie popieriaus ar bloknoto krašto prisegamas silpniau nei norėtųsi ir užkliudžius sujuda. Kadangi matuojama rašiklio padėtis siejama su jutiklio padėtimi, šiai pasikeitus kiti užrašai lape atrodo kreivi, gali net uždengti anksčiau rašytą tekstą.

Ranka ar kitu objektu nutraukus tiesioginį matomumą tarp rašiklio ir jutiklio, duomenys taip pat iškraipomi. Be to, rašomas tekstas pradedamas fiksuoti tik šiek tiek įsispaudus rašiklio šerdelei. Atpalaidavus ranką, linija, brūkšnelis ar varnelė lieka neužfiksuoti. Tai nėra dideli nepatogumai, tačiau įpareigoja taikytis prie įrangos, dingsta laisvumo pojūtis.

Kokybiškesni komponentai (jautresnė rašiklio šerdelė ir patikimas jutiklio fiksatorius) padėtų išspręsti „Mobile note taker“ problemas.

Bendrovė „Pegasus“ prekiauja labai panašiais rašikliais, suderinamais su „Office 2007“ elektroninio rašalo funkcijomis. Pažiūrėkite patys – www.pegatech.com svetainėje pateikiamas įdomus reklaminis vaizdo klipas.

Taigi ar naudosimės skaitmeniniais rašikliais? Jei labai norite, galite naudotis jau dabar, tačiau teks susitaikyti su nemaža kaina arba ankstyvųjų vartotojų patiriamais keblumais.

Įprasto popieriaus, tušinuko ir pigaus skaitytuvo derinys šioje draugijoje atrodo gana konkurencingai. Elektroninių rašiklių galimybės didėja.

Rekomendacijos

• www.youtube.com/watch?v=t-sTCzVOu48
• www.youtube.com/watch?v=UX35Z8HJddQ
• www.youtube.com/watch?v=bX5z4w4A5HA
• www.youtube.com/watch?v=f3ZTCZW_cRw
• www.youtube.com/watch?v=K8s59ZBujnE