Jauna JAV kompanija „Solyndra“ (pavadinimas pasirinktas kaip dviejų angliškų žodžių „saulės“ ir „cilindras“ junginys) suprojektavo ir rinkai pateikė naujo tipo fotoelektrinius keitiklius. Gamintojų teigimu, jų produktas yra paprastesnis ir patogiau tvirtinimas, nei dabartiniai rinkos analogai. O svarbiausia, tokie keitikliai sugeba gaminti žymiai daugiau elektros energijos.
Per kelis ateinančius metus kompanija tikisi iš cilindrinių saulės elementų gaunamos elektros kainą sumažinti iki dabartinės vidutinės JAV esančios elektros kainos (apie 10 centų už 1 kWh). Tikslo bus siekiama optimizuojant gamybos procesą ir didinant apimtis. ©Solyndra |
---|
Besidomintys saulės energija žino, jog dabartinių fotoelektrinių keitiklių efektyvumas nėra labai didelis – kol kas absoliutus rekordas siekia apytiksliai 42 %, o realiai rinkoje prieinamų keitiklių naudingumas dar mažesnis – svyruoja iki 20 %. Nežiūrint hipotetinių projektų ir planų padidinti efektyvumą iki 80 %, realybė kol kas yra tokia.
Naujieji „Solyndra“ kompanijos fotoelementai, skirtingai nei įprastiniai plokšti elementai, turi cilindro formą.
Plona puslaidininkio plėvelė (gaminama iš vario, indžio, galio ir seleno) užnešama ant stiklinio vamzdelio. Po to toks vamzdelis patalpinamas į kitą, analogišką vamzdelį, turintį elektrinius kontaktus, panašius į tuos, kurie yra naudojami fluorescencinėse lempose.
Tokia forma leidžia padidinti per dieną sugeriamos šviesos kiekį (o tuo pačiu ir gaminamos elektros energijos kiekį) nekeičiant elementų pozicijos atžvilgiu pačios Saulės. Pasirodo, jog plokšti saulės elementai pasiekia didžiausią efektyvumą tuomet, kai Saulės šviesa į juos krenta stačiu kampu. Norint tai pasiekti, reikia naudoti papildomus jutiklius, sekančius Saulės padėtį. Po to, jutiklių duomenys perduodami į elementų valdymo mechanizmą, sugebantį juos pasukti link dangaus skliautu keliaujančios Saulės. Tačiau tokiu atveju visa konstrukcija yra gana sudėtinga, o tuo pačiu išauga ir jos projektavimo bei eksploatavimo kaštai.
Taip atrodo cilindriniai saulės elementai iš arti ©Solyndra |
---|
Be to, „Solyndra“ saulės elementai yra daug atsparesni dideliam vėjui – kompanijos pateikti techniniai duomenys garantuoja atsparumą nuo vėjo, kurio greitis neviršija 200 km/h. Be to, tokie elementai yra greičiau atvėsinami, todėl sumažėja jų darbinės temperatūros ir tuo pačiu išauga sistemos ilgaamžiškumas.
Visa tai lemia paprastesnį fotoelektrinių elementų tvirtinimą ant namų stogų. Apie tai „Solyndra“ kompanija yra parengusi nedidelį video intarpą, kurį galima peržiūrėti čia.
Montavimo metu išlaikant įmonės rekomenduojamą atstumą tarp elementų, galima dar padidinti elementų efektyvumą – tam tereikia stogo dangą padengti balta spalva (ji geriausiai atspindi šviesą) ir nuo jos atsispindėję spinduliai patenka į apatinę fotoelektrinių elementų cilindro dalį, kuri paprastai būna šešėlyje.
Naujųjų elementų idėja yra gana patraukli – tai patvirtina ir 1,2 milijardų dolerių vertės užsakymai, kuriuos kompanija jau yra gavusi. Tokio tipo elementai jau yra platinami visame pasaulyje. Dabar statomas dar vienas gamybos padalinys, per metus galėsiantis pagaminti apie 110 MW bendros galios naujųjų saulės elementų.
Na ir pabaigai, vaizdo intarpas, skirtas cilindriniams saulės elementams.
Prie to pačio priminsime ir kitus įdomesnius projektus apie saulės energiją. Technologijos.lt jau rašė apie saulės elementus, kuriems nereikia jokių sudėtingų mechaninių konstrukcijų, kurie išoriškai atrodo tarsi plona dažų danga. Ne ką mažesnė „egzotika“ yra ir pripučiami Saulės elementų masyvai, taip pat žadantys pigią energiją.
Na ir žinoma, mokslininkų bei inžinierių pastangos didinti efektyvumą – pavyzdžiui vieni mokslininkai prognozavo, jog jų projektuojami suvyniojami Saulės energijos elementai gali pasiekti 80 % efektyvumą. Džiugu, jog prie tokių technologijų vystymo prisideda ir tokios gigantiškos įmonės kaip IBM.
Tad nors ir pamažu, tačiau reikia pripažinti, jog saulės energijos panaudojimo ir įsisavinimo procesai juda – galbūt ir mokslininkų pasiūlytas „didysis saulės energijos planas“ netolimoje ateityje iš teorijos virs į realybę?