Garsiai vieni kitiems įsakinėjantys kariškiai – tai XX amžiaus praeitis. Būtent todėl JAV kariuomenė neseniai pasirašė 4 mln. dolerių vertės sutartį su „telepatinius šalmus“, kurie galės fiksuoti kareivių smegenų impulsus ir užtikrinti slaptą jų minčių perdavimą, kuriančia bendrove. Amerikos kariškiai tikisi, kad ši technologija užtikrins „tiesioginį telepatinį kovinės technikos valdymą vien tik minties jėga“. 
Pentagono užsakymu kuriama technologija suteiks galimybę karininkams įsakinėti mūšio lauke esantiems kareiviams vien tik mintimis.
Garsiai vieni kitiems įsakinėjantys kariškiai – tai XX amžiaus praeitis. Būtent todėl JAV kariuomenė neseniai pasirašė 4 mln. dolerių vertės sutartį su „telepatinius šalmus“, kurie galės fiksuoti kareivių smegenų impulsus ir užtikrinti slaptą jų minčių perdavimą, kuriančia bendrove, rašo JAV savaitraštis „Time“. Amerikos kariškiai tikisi, kad ši technologija užtikrins „tiesioginį telepatinį kovinės technikos valdymą vien tik minties jėga“.
Jei manote, kad tai kažkokie kliedesiai – ką gi, prieš porą metų būtumėte visiškai teisus, pastebi „Times“. Tačiau vis galingesni kompiuteriai ir geresnis smegenų veiklos mechanizmo suvokimas skatina mokslininkus energingiau tirti specifinius neuroninius signalus, generuojamus smegenyse tuo metu, kai žmogus kalbasi pats su savimi. Pirminis kariškių tikslas – perimti šiuos signalus pasitelkus itin sudėtingą programinę įrangą, kuri vėliau juos konvertuotų į radijo ryšiu perduodamus garso pranešimus, skirtus kitiems mūšio lauke esantiems kariams. „Tai bus radijo stotelė be mikrofono, – aiškina programos vadovas, JAV kariuomenėje dirbantis neurologas daktaras Elmaras Schmeisseris. – Kadangi kariškiai jau yra išmokyti bendrauti aiškia, tikslia ir stereotipiška kalba, tėra tik vienas žingsnis iki gebėjimo lygiai taip pat mąstyti.“
 „Gamma“ nuotr. |
|---|
„B“ kategorijos kovinių filmų gerbėjai, ko gero, prisimena, kad panašia „smegenų – kompiuterio“ sąsajos technologija filme „Ugninė lapė“ (1982) jau naudojosi Clintas Eastwoodas, rašo savaitraštis. „Ugnine lape“ buvo vadinamas sovietų naikintuvas, kurio ginklų sistemas pilotas valdė mintimis. Nepaisant to, ši idėja nėra jau tokia fantastiška: kompiuterinių žaidimų aistruoliai nekantriai laukia pasirodant rinkoje pirmojo primityvaus įrenginio, galinčio periminėti galvos smegenų impulsus. Tai 299 dolerius kainuosiantis JAV bendrovės „Emotiv Systems“ šalmas, kuris turėtų pasiekti parduotuves 2009 m. vasarą.
Tačiau technologinė pažanga kariuomenėje lėtesnė, nei kompiuterinių žaidimų pasaulyje, pastebi „Time“. Pentagono užsakymu kuriamo įrenginio prototipas, ko gero, pasirodys tik po 10–20 metų, ir niekas nežino, kada bus pradėtas naudoti praktiškai. 5 metus galiosiančioje sutartyje, kurią JAV kariuomenė pasirašė su konkurso nugalėtojais – grupe mokslininkų iš Kalifornijos universiteto Irvine, Carnegie Mellono ir Merilendo universitetų – aiškiai nurodyta užduotis: „iššifruoti smegenų veiklą“, kad kariškiai galėtų radijo ryšiu vieni kitiems perdavinėti įsakymus paprasčiausiai pakartodami juos mintyse ir pagalvodami apie tuos, kuriems jie yra skirti. Iš pradžių „adresatai“, ko gero, ausinėse girdės pranešimus skaitantį sintezuotą balsą. Tačiau mokslininkai tikisi anksčiau ar vėliau sukurti prietaiso modelį, kuris paliepimus įgarsins įsakinėjančio žmogaus balsu, ir galės nurodyti, kur ir kokiu atstumu nuo kario yra jo vadas.
„Suteikti galimybę kariškiams bendrauti tarpusavyje išliekant visiškai nejudriems yra nepaprastai svarbu ir taktine prasme, ir siekiant sumažinti nuostolius, – teigiama pernai konkurso dalyviams pateiktoje kariškių paraiškoje. – Taip pat bus sukurta revoliucinė begarsio susisiekimo ir orientavimosi vietovėje technologija, dėl savo pobūdžio visiškai atspari išorinių šaltinių skleidžiamai šviesai ir garsams.“
Didžiausi tokio šalmo kūrimo sunkumai siejami su programinės įrangos, gebančios perprasti kalbą atitinkančius smegenų impulsus, kūrimu. Šiuos impulsus sustiprina 128 daviklių sistema, kuri vėliau turės būti įdiegta šalme. Davikliai fiksuoja silpnas elektros sroves, kurias mums galvojant generuoja smegenų neuronų grandinės. Taip sudaroma elektroencefalograma – įvairiausių kreivių virtinė monitoriaus ekrane, kurią tyrėjai turės išnagrinėti, kad nustatytų su bendravimu susijusius impulsus. „Mes manome, kad sugebėsime išmokyti kompiuterį juos suprasti taip gerai, kad jis galės identifikuoti įsakymus, kuriuos jūsų smegenys siunčia burnai ir lūpoms“, – aiškina daktaras Schmeisseris. Deja, tai nereiškia, kad elektroencefalogramos brūzgynuose tereikės surasti vienintelį reikiamą brūkšnelį. „Joks „auksinis neuronas“, kuris būtų atsakingas už kalbą, neegzistuoja“, – teigia mokslininkas.
Projekto mokslinis vadovas, Kalifornijos universiteto Irvine daktaras Mike‘as D‘Zmuras sako, kad jo užduotis – rasti reikiamas „gijas“ pilnoje spagečių lėkštėje. „Reikia nustatyti svarbius spagečių fragmentus, – pasakoja jis. – Be to, kartais juos reikia nutraukti ir prijungti prie kitų.“ Tačiau nuolat didėjant kompiuterių galingumui su šia užduotimi galima susidoroti realiuoju laiku, priduria jis. Būsimojo telepatinio šalmo vartotojus taip pat reikės išmokyti galvoti „garsiai“. „Kaip galėtume priversti žmogų pačiam sau ką nors mintyse ištarti taip, kad elektroencefalogramos signalas būtų labai aiškus ir jį būtų galima atskirti nuo foninio triukšmo?“ – svarsto projekto vadovas. Ir tai dar ne viskas: kadangi kiekvieno žmogaus elektroencefalograma yra individuali, telepatinių šalmų vartotojams bus rengiami specialūs mokymai, kad kompiuteriai, periminėjantys nebylius įsakymus, galėtų atpažinti unikalius kiekvieno kariškio minčių ypatumus, pažymi savaitraštis.
Abu mokslininkai iš anksto atmeta numanomus kaltinimus, kad jie tikrąja to žodžio prasme kiša nosį į kariškių galvas. „Daug kam atrodo, kad jei prie galvos matyti prijungti laidai, tai neabejotinai susiję su minčių skaitymu, – sako M. D‘Zmuras. „Tačiau mūsų metodas paprasčiausiai nesuteikia tokios galimybės, – priduria E. Schmeisseris. „Visų pirma, jūs pats turėtumėte to panorėti, be to, kadangi jūsų smegenys unikalios, jums reikėtų pačiam išmokyti techninę įrangą skaityti savo mintis. O tai neįmanoma padaryti be aktyvios ir nuolatinės jūsų pagalbos, tuo labiau – prieš jūsų valią.“
Neverta pamiršti ir apie potencialų šios technologijos pritaikymą civilinės paskirties įrangoje, pastebi „Times“. „Ar dažnai jus erzina garsiai mobiliuoju telefonu kalbantys žmonės? – klausia daktaras Schmeisseris. – O ką, jei vietoj „Bluetooth“ laisvų rankų įrangos atsirastų „Bluetooth“ šalmai, ir žmonės galėtų kalbėti nepraverdami burnos, o aplinkui tvyrotų palaiminga tyla?“ Ko gero, tai vienintelė JAV karinio biudžeto eilutė, kuriai pritartų net ir pacifistai, teigia savaitraštis.
