Pensilvanijos universiteto mokslininkai sukūrė įdomią ir originalią apsaugos nuo automobilių vagysčių sistemą, paremtą savotišku automobilių tinklu. Idėjos esmė yra nedideli jutikliai, kurių garbei apsaugos sistema pavadinta SVATS. Norint, jog tokia sistema efektyviai veiktų, reikia jog SVATS jutiklius turėtų daugelis aplinkinių mašinų, o parkavimo aikštutėse būtų įrengti komutatoriai. Tačiau jeigu sistema pasirodys efektyvi, tai ši problema išsispręs savaime. 
Pensilvanijos universiteto (Pennsylvania State University) mokslininkai sukūrė įdomią ir originalią apsaugos nuo automobilių vagysčių sistemą, paremtą savotišku automobilių tinklu.
Idėjos esmė yra nedideli jutikliai, kurių garbei apsaugos sistema pavadinta SVATS (Sensor-network-based Vehicle Anti-theft System). Norint, jog tokia sistema efektyviai veiktų, reikia jog SVATS jutiklius turėtų daugelis aplinkinių mašinų, o parkavimo aikštutėse būtų įrengti komutatoriai. Tačiau jeigu sistema pasirodys efektyvi, tai ši problema išsispręs savaime.
 Per bandymus SVATS jutikliai aptiko 100 proc. tyrėjų imituotų vagysčių. |
|---|
Taigi, į automobilį įmontuojamas SVATS jutiklis, kuris važiuojant automobiliu yra išjungtas. Pastačius automobilį parkavimo aikštelėje bei jį užrakinus, automatiškai įsijungia SVATS jutiklis ir kaimyninių automobilių SVATS sistemoms (jeigu tokių yra aplink) nusiunčiamas pranešimas „Sveiki“ – tai tarsi savotiškas prašymas naujoką įtraukti į tinklą. Šį pranešimą priima visi aplinkiniai automobiliai su SVATS sistema ir centrinis komutavimo blokas, įrengtas pačioje parkavimo aikštelėje. Po pranešimo priėmimo, naujas automobilis įtraukiamas į tinklą ir pradedamas periodinis keitimasis informacija su kitais automobiliais – kažkas panašaus į koduotą frazę „aš vietoje“. Tiesa, nuolatinis ryšys palaikomas ne su visais automobiliais, bet su keliais artimiausiais – jų kiekis parenkamas pagal komunikacijų signalo stiprumą.
Kuomet ateina automobilio vairuotojas ir jį atrakina bei išjungia apsaugos sistemą, SVATS jutiklis aplinkiniams automobiliams išsiunčia pranešimą „Iki!“. Gavę tokį signalą tinkle esantys automobiliai panaikina išvažiuojančio automobilio duomenis ir toliau „bendrauja“ tarpusavyje.
Jeigu automobilis pavagiamas ir vagis nemoka teisingai išjungti apsaugos sistemos, signalas „Iki!“ nepasiunčiamas. Jeigu po tam tikro laiko kiti automobiliai nebesulaukia iš kaimyno signalo „aš vietoje“, jie išsiunčia pranešimą apie vagystę pavogto automobilio šeimininkui, parkavimo aikštelės sargui, policijai ir kitoms saugos tarnyboms. Kartais kaimyniniai automobiliai gali klaidingai nepriimti signalo „esu vietoje“, todėl pavojaus signalas apie vagystę generuojamas tik tada, kuomet vagystę identifikuoja daugiau negu trys kaimyninės mašinos.
Po automobilio pavogimo veiklos imasi ne tik buvusios kaimyninės mašinos, bet ir pati nuvarytoji SVATS sistema. Ji nenutraukiamai generuoja signalą „esu vietoje“ ir jei aplink yra automobilių, turinčių aktyvuotų SVATS sistemų, jie iš karto praneša apie kaimynystėje esantį vogtą automobilį. Reikalas tame, jog ne vagystės atveju signalas „esu vietoje“ gali būti perduotas tik po signalo „Sveiki“, priešingu atveju SVATS jutiklis arba turi būti išjungtas, arba automobilis yra nuvarytas.
Tokiu būdu, vogto automobilio judėjimą galima sekti panašiai kaip GPS imtuvais. Tačiau mokslininkai įsitikinę, jog jų sistema bus pranašesnė už GPS. Visų pirma todėl, jog GPS imtuvus labai nesunkiai galima surasti automobilyje ir atjungti arba tiesiog išmesti į gatvę. Tuo tarpu SVATS jutikliai bus labai maži ir sunkiai pastebimi. Dabar jų dydis panašus kaip monetos, tačiau ateityje mokslininkai planuoja juos sumažinti iki 1 kubinio milimetro.
Net jei vagims pavyks aptikti pagrindinį SVATS jutiklį ir jį atjungti, tuoj pat įsijungs papildomi jutikliai, kuriuos žadama įdėti skirtingose automobilio vietose. Papildomų jutiklių skaičius dar neaiškus, bet jų tikrai bus daugiau nei vienas.
SVATS signalų apdorojimo algoritmuose numatytos įvairios apsaugos nuo klaidingų suveikimų – bent jau bandymų metu sistema veikė pakankamai patikimai. Pirmųjų SVATS bandymų metu mokslininkai „pavogdavo“ vieną iš kolektyvinio tinklo automobilių, o likusios mašinos 100 % aptiko visas vagystes ir apie tai pranešdavo po 4–9 sekundžių.
Nors SVATS apsaugos sistema pakankamai įdomi, jos įdiegimui reikia papildomų lėšų – ne tik automobilių savininkams, bet ir miesto valdžiai. SVATS jutikliai gali bendrauti tarpusavyje, tačiau nedideli jų matmenys kalba ir apie nedidelį galingumą bei santykinai mažą ryšio atstumą, todėl stovėjimo aikštelėse ir pagrindinėse gatvėse turėtų būti įrengti SVATS komutatoriai, sustiprinantys automobilių signalus ir palaikantys bendrą tinklą net ir nesant arti kitų automobilių su SVATS sistema.
